Nuo vaistų sukeltos alergijos jau nesinorėjo gyventi
„Šiuo metu mano mamai 77 metai. Rudenį ją ištiko insultas. Mums pasisekė – kadangi visa tai įvyko ligoninėje, mamai buvo suteikta skubi pagalba, neturiu jokių priekaištų gydytojams. Tačiau problemos prasidėjo, kai grįžome namo. Kadangi mama nelabai gali pati kur nors išeiti, vaistus jai perku aš. Kadangi apie vaistus nieko neišmanau, pirmą kartą paėmiau gydytojos išrašytą receptą ir parnešiau tai, ką man davė vaistinėje.
Pradėjusi gerti vaistus, mama ėmė labai ašaroti. Jautėsi ji labai blogai, bet mes nesupratome, kad vyksta, manėme, kad taip ir turi būti po insulto. Tačiau kai labiau pasidomėjome, supratome, kad tai alergija, kurią sukelia vaistai. Po insulto tenka gerti daug vaistų.
Taigi nunešėme juos visus parodyti gydytojai ir paprašėme pakeisti juos kitais. Tuomet ir sužinojome, kad gydytoja netgi neturi teisės mums pasakyti originalaus vaisto, kuris, aišku, brangesnis, pavadinimo, nes pagal įstatymą ji privalo išrašyti tik veikliąją medžiagą.
Taigi teko patiems susižinoti, kaip vadinasi originalūs vaistai. Beje, jie kompensuojami, bet kai vaistininkės, padavusios man pigiausią vaistą, reikalaudavau šio brangesnio, ji kaskart būdavo nepatenkinta ir klausdavo, kodėl neimu duoto vaisto“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, pakeitus vaistus mamai liovėsi alergija, ji atsigavo, daug geriau pasijuto ir daugiau nebekalbėjo apie tai, kad nebenori gyventi, nes su tokia savijauta, kokia buvo, – ne gyvenimas.
„Praėjusį mėnesį atėjome pas gydytoją naujo recepto, tačiau paaiškėjo, kad vaistinėje to vaisto nėra. Tokių dalykų pasitaiko ir yra nepatogumas, kad jeigu vaistinė turi tik vieną dėžutę, o tau reikia trijų, negali toje vaistinėje nupirkti tą vieną, o kitas – kitoje vaistinėje. Privalai iš karto pirkti visą kiekį.
Tokiais atvejais vaistinė užsako vaistų ar paprašo jų iš kitos vaistinės. Šiuo atveju tai, tarkime, menkas nepatogumas, dėl kurio antrą kartą reikia ateiti į tą pačią vaistinę“, – aiškino pašnekovas.
Preparatas iš vaistinių dingo
„Tačiau šį kartą jau dvi savaites lakstau po visą miestą ir vis dar vaisto negavau. Vienoje vaistinėje sako, kad yra keletas dėžučių kitame Lietuvoje mieste, ir bando prašyti, kad jas atsiųstų, kitoje visai manęs nesupranta – esą nėra jokios problemos, nes yra pakaitalų. Tačiau aš tikrai neketinu vėl eksperimentuoti su mamos sveikata. Jei negausiu vaisto Lietuvoje, sėsiu į automobilį ir važiuosiu jo pirkti į Latviją. Tačiau tai absurdas“, – teigė pašnekovas.
Kai Arnoldas paskambino į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, jam buvo mandagiai paaiškinta, kad vaistai yra dingę todėl, kad sutrikęs jų tiekimas, tačiau priežasties, kodėl taip nutiko, jis neišgirdo, todėl mano, kad jo tiesiog nebuvo pakankamai užsakyta.
Jei negausiu vaisto Lietuvoje, sėsiu į automobilį ir važiuosiu jo pirkti į Latviją.
„Vaistas yra populiarus, ir dabar problemų dėl jo tiekimo sutrikimo turi daug Lietuvos žmonių. Kas dėl to kaltas? Receptas vaistui turi galiojimo terminą – jį panaudoti reikia per mėnesį, antraip teks vėl eiti pas gydytoją naujo recepto, o mano mamai pas gydytojus vaikščioti sunku“, – piktinosi pašnekovas.
VVKT: panašių situacijų būna ne viena
„Labai apgailestaujame dėl pacientų patiriamų nepatogumų. Šiuo metu iš tiesų susiklostė tokia situacija, kad vaisto „Lorista 50 mg plėvele dengtos tabletės“ vaistinės neturi. Vaisto registruotojas apie šio vaisto tiekimo sutrikimą pranešė šių metų kovo mėnesį, tiekimą atnaujinti planuoja šių metų spalio mėnesį.
Farmacijos įstatymas įpareigoja vaisto registruotoją pranešti apie vaisto laikiną tiekimo sutrikimą ar visišką tiekimo Lietuvos rinkai nutraukimą, nurodant ir šio nutraukimo priežastį. Šiuo atveju vaisto „Lorista 50 mg plėvele dengtos tabletės“ registruotojas informavo, kad tai įvyko dėl vaisto gamybos sutrikimų.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT,) gavusi šią informaciją, paskelbė ją savo interneto svetainėje dar kovo mėnesį ir informavo Valstybinę ligonių kasą (VLK), kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo“, – situaciją komentavo VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Vaistų tiekimas paprastai sutrinka dėl vaisto gamybos, logistikos sutrikimų ar dėl padidėjusio jo poreikio.
„Panašių vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Kartais šios problemos išsprendžiamos greitai. Problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje.
Lietuvos rinkai gali būti tiekiami ir vardiniai vaistiniai preparatai, jei jie registruoti bent vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje arba gamintojo valstybėje, taip pat numatytos išimtys registruotų vaistų užsienio pakuotėmis tiekimui. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas. Kaip minėta, spendimus, kokį vaistą įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, priima VLK“, – teigė VVKT atstovė.
