Tos dvi valandos buvo vienos ilgiausių gyvenime
„Esu pikta ant Sveikatos apsaugos ministerijos ir visų, kurie atsakingi už tai, kad greitosios pagalbos mašinos pasiektų kuo greičiau tuos žmones, kuriems gydytojų pagalbos labai reikia. Mano tėčiui nutiko nelaimė. Tiesiog viskas įvyko per kelias sekundes, per kurias visas mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojom.
Tėtis patyrė didelę galvos traumą, smegenų sukrėtimą, kaukolės lūžį, į smegenis išsiliejo kraujas, tačiau blogiausia tai, kad atvykusi greitoji nuvežė jį artimiausią ligoninę, kurios gydytojai nusprendė, kad niekuo padėti čia negali, ir išsiuntė į kitą miestą... Tačiau greitosios pagalbos teko laukti 2 valandas.
Greitosios pagalbos medikai, atvykę į namus, kuriuose įvyko nelaimė, jos manymu, suprato situacijos rimtumą, bet jie privalėjo vykdyti Kauno dispečerinės nurodymus.
Įsivaizduokite, ką jos mums reiškė, kai matėme, kad tėčiui tikrai blogai, jis buvo be sąmonės. Klausėme daktarų, kur greitoji, kada ji bus, bet jie sakė tiesiog laukti, nes jie niekuo negali padėti, tai nuo jų nepriklauso“, – piktinosi 15min skaitytoja.
Kaip pasakojo mergina, jos tėtis padėjo pažįstamiems pjauti kiaulę. Jis norėjo nusiplauti rankas, bet nepastebėjo grindyse esančios atviros angos į rūsį ir į ją įkrito.
Žmonės paskambino greitajai, ji į šiuos namus atvyko labai greitai, tačiau, meginos teigimu, Kauno dispečerinė, kuri koordinuoja greitąsias ir šiame rajone, nurodė ligonį vežti į Šilalės rajono ligoninę.
Prarastas brangus laikas
Pasak jos, Šilalės rajono ligoninė netgi neturi aparatūros, kad nustatytų traumos pavojingumo lygį. Greitosios pagalbos medikai, atvykę į namus, kuriuose įvyko nelaimė, jos manymu, suprato situacijos rimtumą, bet jie privalėjo vykdyti Kauno dispečerinės nurodymus, o šiai skambinusio žmogaus nupasakota situacija nepasirodė tokia rimta.
Ji neabejojo, kad medikai patys būtų vežę tiesiai į Klaipėdos ligoninę, kurios gydytojai stebėjosi, kad žmogus buvo vežamas ne iš karto pas juos.
„Tėtis po truputį atsigauna, bet būklė dar sunki. Laimei, operacijos neprireikė, kraują bando šalinti vaistais. Jis sąmoningas, bendrauja, vaikšto, tačiau tikrai nepanašus į ankstesnį žmogų. Gal būtų viskas kitaip, jei ne tos dvi valandos. Bet dabar lieka tik spėlioti. Visgi negalime tylėti ir tikimės, kad mūsų nelaimė kaip nors išjudins šitą situaciją, atkreips valdžios dėmesį“, – teigė pašnekovė.
Padėtis pablogėjo po reformų
Šilalės Greitosios medicinos pagalbos stoties vedėja Loreta Kalnikaitė teigė, kad rajone padėtis su greitosiomis nėra puiki.
„Turime tik dvi brigadas. Pagal gyventojų skaičių, kurių čia yra kiek per 20 tūkst., net dvi brigados mums nepriklausytų, bet didžiausia problema ta, kad mes patenkame į dešimt rajonų, kuriuose nėra teikiama tam tikrų paslaugų.
Didžiausia problema ta, kad mes patenkame į dešimt rajonų, kuriuose nėra teikiama tam tikrų paslaugų. Po sveikatos apsaugos reformos neliko chirurgijos, reanimacijos, akušerijos.
Po sveikatos apsaugos reformos neliko chirurgijos, reanimacijos, akušerijos. Todėl nors Šilalės ir, pavyzdžiui, Kretingos, kuri visai šalia Klaipėdos, rajonuose iškvietimų skaičius vienodas, bet mes juose sugaištame ilgiau. Vien nuo Šilalės iki Klaipėdos ir atgal, kai reikia pervežti ligonį, vidutiniškai trunka 2,5 val. O žmones į Klaipėdą vežame ne tik iš Šilalės, bet ir iš toliau.
Tiesa, arčiau nei Klaipėda yra Tauragė, vos už 35 km, tačiau ir šio miesto ligoninėje teikiamos ne visos paslaugos, pavyzdžiui, neurochirurginio skyriaus nėra, kurio turbūt reikėjo aptariamu atveju.
Kai žinome, kad paslaugos Šilalėje tikrai nėra, pavyzdžiui, gimdyves iš namų vežame tiesiai į Klaipėdą. Taigi kai viena brigada išvažiavusi į Klaipėdą, kita išvežusi ligonį į Tauragę, vietoje daugiau jokių automobilių neturime“, – aiškino pašnekovė.
Vietiniai medikai netekę galimybės rodyti iniciatyvą
Rajonai savo dispečerinių neturi nuo 2013 m. Šilalės rajoną iš tiesų koordinuoja Kaunas. Dispečerinė, išklausiusi kviečiantįjį, nustato skubumo kategoriją. Šiuo minėtu atveju ji buvo nustatyta antra, t. y. ne skubiausia, todėl greitosios teko palaukti, nes tuo metu kaip tik buvo labai daug iškvietimų ir visi jie – neartimi.
Panaikinus vietines dispečerines, greitosios pagalbos brigados, išvykdamos į iškvietimą, nežino, kiek laiko ligonis laukia. Tiesiog yra gaunamas nurodymas judėti į tam tikrą vietą, ir viskas. Tik vėliau galima pamatyti sistemoje skambučio pagalbos telefonu ir greitosios atvykimo laikus.
„Kadangi dirbame pagal algoritmą, mes esame tik vykdytojai, negalime rodyti jokios iniciatyvos. Jei gavome iškvietimą į sistemą, mes tiesiog važiuojame. Kai buvo dispečerinės kiekviename rajone, nors finansiškai jas buvo labai sunku išlaikyti, bet mes gerai žinojome rajoną ir niekada neužlaikydavome atvykimo taip ilgai. Ko gera, dabartiniai nesklandumai, kai greitosios tenka laukti ilgai, atsiradę todėl, kad modelis kurtas pagal didmiesčių infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, patvirtinti normatyvai, kiek brigadų turi būti tam tikram gyventojų skaičiui, neatitinka realybės, nes neatsižvelgiama į rajonų specifiką, pagaliau į jų dydį, gyventojų tankumą. Šilalė yra didelis rajonas, ir jei susirgo žmogus ties Kryžkalniu, ten ir turime važiuoti. Suprantu, kad atgal jau negrįšime, bet kai turėjome savo dispečerinę, gavę iškvietimą mes apie jį žinodavome ir dėliodavomės maršrutą. Be to, su galvos traumomis visada būdavo pirmenybė. O dabar mes nežinome, kiek yra iškvietimų, kokia yra eilė“, – svarstė medikė.
Visi ministrai padėtį žinojo, bet sprendimų nedarė
Pasak jos situaciją apsunkino ir nauja tvarka, kai per tris valandas į insulto gydymo centrą, kurių visoje šalyje yra tik šeši, reikia nuvežti insultą arba infarktą patyrusį pacientą, o rajonas nuo tokių centrų pakankamai nutolęs.
L.Kalnikaitė tikino, kad klausimas dėl nepakankamo greitosios pagalbos brigadų skaičiaus buvo keliamas ne kartą, visi ministrai Šilalėje lankėsi, tačiau niekas nesikeičia.
„Gal tie, kurie formuoja sveikatos apsaugos politiką, gyvena didmiesčiuose ir nejaučia problemos, su kuria susiduriame rajonuose. Jei prireikė į ligoninę, mieste galima tiesiog taksi išsikviesti, jei greitoji neatvažiuoja. Rajone kitaip“, – teigė pašnekovė.
