Sprendimo ieškojo beveik pusantrų metų
Vaikystėje Lukui, kurio buvo suformuotas naujas šlaplės kanalas iš jo odos audinių, kurie būdavo imami iš pačios varpos arba kirkšnies. Tačiau oda nėra palankus audinys formuoti šlapimo takams. Ji nepritaikyta skystai terpei, todėl gerokai didesnė tikimybė, kad šlaplė surandės, atsiras vadinamoji striktūra, t. y. kanalas susiaurės, apsunkindamas šlapimo pratekėjimą.
Dėl sutrikimo, kurį turi Lukas, būna silpna šlapinimosi srovė, dėl to šis veiksmas labai užtrunka, kamuoja dažnas šlapinimasis, neretai sutrinka ir lytinė funkcija, nes sutrikdomas sėklos išsiveržimas. Pasak gydytojų, šis sutrikimas kai kuriems pacientams gali sukelti nevaisingumo problemų.
Paklaustas, ar nebuvo gėda kreiptis į gydytojus, Lukas tikino, kad kai problema taip prispaudžia, kad negali normaliai gyventi, gėda dingsta.
„Kadangi vaikystėje buvo atliktos operacijos ir defektas pašalintas, gyvenau normalų gyvenimą. Jokių problemų nebuvo, niekuo nesiskundžiau. Paskutinė operacija buvo atlikta paauglystėje. Viskas buvo gerai, bet po kurio laiko susiformavo striktūra. Pagrindinis simptomas, kuris mane vargino, – tai labai ilgas šlapinimosi procesas. Kol pilnai ištuštini šlapimo pūslę, gali praeiti penkios ar net septynios minutės. Psichologiškai su tuo dar galima susitaikyti, bet tai labai sunku fiziškai, labai vargina“, – atviravo 35 metų vyras.
Paklaustas, ar nebuvo gėda kreiptis į gydytojus, Lukas tikino, kad kai problema taip prispaudžia, kad negali normaliai gyventi, gėda dingsta.
„Vos tik atsirado simptomai, iškart pradėjau vaikščioti po konsultacijas. Bėda ta, kad informacijos, kaip spręsti problemą, yra labai mažai. Esu kreipęsis į daug specialistų, bet ši sritis labai siaura. Galiausiai vienos konsultacijos metu gavau patarimą kreiptis į gydytoją, kuris specializuojasi moderniose plastikos operacijose.
Taip atsidūriau pas Aivarą Grybą ir, jo įtikintas, ryžausi operacijai Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje. Man reikėjo pašalinti seną audinį ir įsodinti naują. Iki tol buvau sulaukęs įvairių pasiūlymų, tačiau jiems nesiryžau. Pavyzdžiui, buvo siūlymas atverti šlapinimosi kanalą kitoje vietoje, tačiau man tai nepasirodė rimta“, – pasakojo vyras.
Medikas ragina vyrus nesigėdyti
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo urologo A.Grybo, pastaruoju metu pripažįstama, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai reikia atkurti šlaplės kanalus, panaudojant burnos gleivinę. Ji geriau prigyja šlapimo takuose ir būna gerokai mažesnė striktūrų rizika.
Panaudojome 6 cm ilgio fragmentą iš vidinės žando dalies ir iš jo suformavome naują šlaplės kanalą.
„Tai nėra visiškai nauja metodika. Mūsų klinikoje ji taikoma dvejus metus, Kauno klinikose – dar seniau. Aš pats jos mokiausi Jungtinėje Karalystėje, Šefildo universiteto klinikose. Minėtą pacientą operavome jungtinėmis pajėgomis – kartu su dr. Dariumi Trumbecku iš Kauno klinikų.
Pagalbą pasikvietėme norėdami kuo geresnio rezultato. Mat tai kartotinė operacija. Ji truko apie tris valandas, kadangi reikia operuoti dvi sritis. Panaudojome 6 cm ilgio fragmentą iš vidinės žando dalies ir iš jo suformavome naują šlaplės kanalą. Žaizdos po šios operacijos gyja gerai. Jau kitą dieną pacientas gali valgyti skystą maistą, o po 3-4 dienų – kramtyti. Galutinai burnos žaizda sugyja per savaitę, šlaplės žaizda – per dvi savaites“, – aiškino medikas.
Gali tapti išsigelbėjimu žmogui
Pasak jo, tai nėra pirmo pasirinko operacija. Iš pradžių išbandomi kiti, paprastesni gydymo būdai, bet kai jie neefektyvūs ir simptomai vis atsinaujina, ši moderni operacija žmogui yra išsigelbėjimas.
Tai nėra dažna problema. Šiemet A.Grybas savo ligoninėje atliko keturias tokias operacijas, tačiau mano, kad tokių pacientų turėtų būti daugiau. Tiesiog vis dar trūksta informacijos apie naujausius gydymo būdus arba pacientai viskuo nusivilia, nesitiki, kad jiems dar kažkas gali padėti, ir gyvena su vamzdeliu pilve, per kurį nuteka šlapimas. Mat dėl susiaurėjusios šlaplės ilgainiui visai sustoja šlapinimosi procesas.
Medikas ragina vyrus nesigėdyti ir kreiptis į urologą, vos tik jie pastebi šlapinimosi sutrikimus.
„Paprastai žmonės kreipiasi, įveikia gėdą, kadangi tai iš tiesų varginantis simptomas ir gyvenimo kokybę bloginantis simptomas. Ilgas šlapinimasis, dažnas vaikščiojimas į tualetą, kartais skausmingas šlapinimasis, jausmas, kad pasišlapinta ne iki galo – tai pirmieji požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į urologą. Tikrai nereikia kentėti, kol visai taps neįmanoma, nes šiandien jau yra galimybių spręsti šias problemas“, – tikino pašnekovas.