Besaikis žalingų sveikatai maisto produktų vartojimas su kaupu atsirūgo paauglystėje, kuomet plaukai ėmė sparčiai slinkti, o nagai – lūžinėti. Prasidėjo kelionės po privačias klinikas ir plaukų folikulų stiprinimo procedūros importiniais preparatais. Mėnesiai keitėsi, šeimos pinigai į klinikų sąskaitas plaukė, tačiau laukiamo rezultato grožio specialistų paslaugos taip ir nedavė.
Aplinkos žmonės galiausiai paprotino vietoje investicijų į padarinių šalinimą susikoncentruoti į juos sukeliančių priežasčių paieškas.
Pusmečio nežinią nutraukė viena plaukų sruoga, nukirpta išsamiems mikroelementų kiekio organizme tyrimams. Šie atskleidė: paauglės organizme trūksta daugelio vitaminų, tačiau prasčiausia situacija – su reikšmingu mikroelementu selenu.
Medikai konstatavo, kad visą šį laiką seleno įsisavinimą aršiai trikdė pridėtinis cukrus bei angliavandeniai, į augantį organizmą patekdavę įvairių miltinių kepinių pavidalu.
Nepelnytai paraštėn nustumtas mikroelementas
Identiški ir panašūs nusiskundimai susirūpinusius pacientus pas sveikatos specialistus Lietuvoje atveda kiekvieną dieną.
Ypatingai tokio pobūdžio negalavimai suaktyvėja keičiantis sezonams arba po tam tikrų grožio procedūrų, pavyzdžiui, plaukų ar nagų priauginimo.
„Svajojame apie žvilgančius, vešlius plaukus, stiprius nagus, sveiką odą. Tačiau neretas vietoje to susiduria su slenkančių plaukų, pleiskanų, lūžinėjančių nagų problemomis, sausėjančia oda, jos spalvos pokyčiais. Būtent šie požymiai pirmiausia išduoda organizme esant ne tik įprastai linksniuojamo cinko, bet ir dažnai pamirštamo seleno trūkumą. Ir apskritai: vartojame vitaminus, žuvų taukus, kitus mikroelementus, bet seleną kažkodėl į racioną įtraukiame tik ištikus sveikatos sutrikimams“, – pasakoja vaistinių tinko „Apotheka“ vaistininkė Šarūnė Borkertė.
Plika akimi matoma tik „ledkalnio viršūnė“
Specialistų teigimu, seleno intensyviai maitinamų moteriško grožio atributų – plaukų, nagų, odos – nukrypimai nuo normos tėra „ledkalnio viršūnė“.
Po plika akimi pastebimais negalavimais gali slypėti kur kas gilesni, užkertantys kelią daugeliui žmogaus organizmo funkcijų veikti tinkamai.
„Organizmui kenčiant nuo seleno stygiaus, žmogus gali pastebėti ne tik išvaizdos pokyčius, bet ir jausti jausti lėtinį nuovargį, raumenų silpnumą. Grožio puoselėjimas – tik viena iš tuzino funkcijų, kurias atlieka šis mikroelementas.
Selenas taip pat lėtina senėjimo procesus, yra reikalingas palaikyti sveikam organizmo terpės balansui, užtikrinti tinkamai imuninės sistemos veiklai. Jo trūkumas gali iššaukti net ir skydliaukės sutrikimus“, – pabrėžia vaistinių tinko „Apotheka“ atstovė Š.Borkertė.
Nuo vaisingumo didinimo – iki vėžinių ląstelių naikinimo
Mikroelementas selenas veikia kaip galingas antioksidantas – stabdo tam tikrų ląstelių senėjimą, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padedančiomis imuninei sistemai kovoti su infekcijomis, apsaugoti organizmą nuo virusinių ligų.
„Kadangi selenas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, t. y. „suriša“ tam tikras blogąsias ląsteles, jis yra vartojamas ir kaip antioksidantas vėžinėms ląstelėms mažinti, reguliuoti procesus, kurie galėtų padaryti įtaką vėžio atsiradimui ar ligos paskatinimui.
Šį mikroelementą pacientai po chemoterapijos aktyviai vartoja tam, kad sustiprintų imunitetą, – vardija Š.Borkertė. – Kolegos medikai seleno trūkumą dažnai linksniuoja ir kaip vieną iš galimų nevaisingumo priežasčių.“
Atsargos – gyvulinės ir augalinės kilmės produktuose
Į žmogaus organizmą antioksidantas iš Mendelejevo periodinės elementų lentelės patenka kartu su jūros gėrybėmis, jūrinėmis žuvimis, baltyminiais produktais – gyvulių kepenimis, inkstais, raumenų mėsa, kiaušiniais, pieno gaminiais.
Svarbiojo imuninės sistemos palydovo atsargų taip pat yra augaliniame maiste – riešutuose, saulėgrąžose, kviečių gemaluose.
„Selenas – dirvožemio elementas, išgaunamas derlingoje žemėje. Vadinasi, jeigu įvairius grūdus auginsime derlingoje žemėje, jie turės seleno. Kuo dirvožemis derlingesnis – tuo daugiau naudingų mikroelementų jis turi“, – 15min pasakoja Š.Borkertė.
Aktyvesnis – derinyje su vitaminais
Pastaraisiais metais vis pasigirsta mokslininkų perspėjimai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse fiksuojamas maistinių medžiagų, taip pat ir mikroelemento seleno, mažėjimas natūraliame šaltinyje – ūkio veiklai skirtose dirvose.
Augaliniame maiste mąžtant seleno resursams, žmogui dėl įvairių priežasčių nepavykstant kasdien maitintis pilnavertiškai, mikroelementą rekomenduojama sistemingai įsisavinti kaip maisto papilduose esančią naudingąją medžiagą.
„Žmonėms, kurie siekia sustiprinti organizmą, imuninę sistemą, medikai rekomenduoja vartoti seleną su vitaminų A, C ir E dozėmis. Šiuose deriniuose jis yra aktyvesnis. Jeigu tikslas – sustiprinti plaukus ir nagus, drąsiai galima vartoti gryną seleną“, – pataria Š.Borkertė.
Nepersistenkime: dienos norma 100–200 mikrogamų
Anot specialistės, suvartojamo seleno kiekį stebėti reikėtų kiekvienam asmeniui nuo keturiolikos metų – tuomet šio mikroelemento įsisavinimas yra labai svarbus, kadangi keičiasi hormonų pusiausvyra, prasideda brendimas:
„Tokio amžiaus žmogui tinkama dozė – 50 mikrogramų, suaugusiam – dvigubai daugiau, nuo 100 iki 200 mikrogramų seleno paroje. Drąsiai galima tokią „porciją“ įsisavinti kasdien, tiesa, persistengti nereikėtų. Sakykime taip: 750 mikrogramų siekianti dozė paroje jau nerekomenduojama, kadangi gali turėti toksinį poveikį.“
Kartais vis dėlto nutinka taip, kad žmogaus organizmas šio mikroelemento įsisavina per daug. Tokiu atveju gali pasireikšti toksinis poveikis, apie kurį ir užsimena Š.Borkertė – pradeda kamuoti prastas burnos kvapas, pasitaiko atvejų, kuomet jaučiamas pykinimas, karščiavimas.
„Kad seleno organizme būtų per daug – įmanomas variantas, tačiau ypatingai retas. Sakyčiau, kad netgi išimtinis. Lietuviai yra sąmoningi ir geba įsigilinti į tai, kas rašoma produkto vartojimo instrukcijoje, tad seleną mes laikome saugiu vartoti“, – akcentuoja vaistinių tinko „Apotheka“ vaistininkė Š.Borkertė.
Straipsnį apie seleną inicijuoja „Walmark“.