Sporto entuziastai žiemą būna vieni dažniausių ligoninių lankytojų. Dauguma nėra profesionalai ir savo sveikatą sugadina pamiršę elementarų apšilimą, naudodami netinkamą aprangą ir avalynę arba tiesiog dėl atsargumo stokos.
Specialistai pataria prieš pramogaujant lauke susipažinti ir su aplinka: apsidairyti, kur yra užpustyti kelmai, akmenys ir tvorelės, patikrinti ar pasirinktas bėgimo takelis neslidus
Bent minimalus kūno apšilimas prieš aktyvią veiklą yra būtinas, dėl to sutaria visų sporto šakų treneriai, tačiau patys sporto mėgėjai kartais tai praleidžia pro pirštus. Žiemą sportuoti lauke be pasiruošimo yra kelis kartus pavojingiau nei kitais metų laikais. Taip pat būtina pasirinkti šaltai temperatūrai pritaikytą aprangą ir avalynę.
Specialistai pataria prieš pramogaujant lauke susipažinti ir su aplinka: apsidairyti, kur yra užpustyti kelmai, akmenys ir tvorelės, patikrinti ar pasirinktas bėgimo takelis neslidus. Slidinėjant būtina prieš stačius ir pavojingus kalnus pirma keletą kartų įveikti mažą kalniuką arba su slidėmis apsiprasti lygumoje.
Pasak draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, lietuviai visada mėgo žiemos sportą, tačiau nuo senų laikų yra įpratę slidinėti tam neskirtose vietose arba su netvarkingu inventoriumi, dėl kurių laisvalaikio pramogos rezultatai tampa ir lūžę kaulai.
Traumą galima patirti ir kasant sniegą
Įprastu ir nepavojingu darbu atrodantis sniego kasimas taip pat yra dažna žiemos traumų priežastis. Neteisingai kasant sniegą gali kilti rimtų nugaros skausmų ir net išvarža.
Darbuojantis kastuvu pasitaiko ir galvos sutrenkimų: dažniausiai užsigauna aplink dirbantį žmogų žaidžiantys vaikai.
Žmonės, turintys širdies sutrikimų, vien vaikščiodami po pusnis jaučia didesnę širdies apkrovą, o kasant sniegą širdies infarkto tikimybė dar padidėja, ypatingai vyresniems nei 55 metų vyrams.
Anot draudikų, tokią situaciją galima išspręsti įsigijus ergonimišką kastuvą, kuris nuo įprasto kastuvo skiriasi savo specialiai išlenkta rankena, kuri nuima įtampą nuo nugaros keliant net ir didelius svoriu. Be to, bandykite sniegą ne kelti, o stumti į šalis, pajutę sunkumą, darykite pertraukėlę.
Netinkamą avalynę keičia gipsas
Automobilis, net ir be įjungto šildymo, apsaugo nuo vėjo ir šalčio. Prisikviesti pagalbą galima ant automobilio pririšus spalvotą šaliką ar pravažiuojant kitam automobiliui įjungti šviesas.
Kiekvienais metais žiemiškas šaltukas atneša šimtus traumų dėl slidžios dangos. Jei įmanoma, tokiu oru reiktų vengti pasivaikščiojimų, skubant aukštakulnius ar batus su slidesniu padu reiktų iškeisti į patogius, guminį ar kaučiukinį padą turinčius aulinius.
Pavojinga ilgai būti šaltyje
Ne mažesnis pavojus ir traumų sąlyga – per ilgas buvimas šaltame ore, kuris gali sukelti hipotermiją. Organizmo temperatūros kritimas dažniausiai pastebimas, todėl žmonės pajutę šalčio diskomfortą ieško šiltos vietos. Tačiau pasitaiko tokių situacijų, kai galimybės sušilti nėra. Viena iš tokių – automobilio gedimas. Jei įmanoma, tokiu atveju nereikėtų palikti automobilio ir eiti ieškoti pagalbos. Automobilis, net ir be įjungto šildymo, apsaugo nuo vėjo ir šalčio. Prisikviesti pagalbą galima ant automobilio pririšus spalvotą šaliką ar pravažiuojant kitam automobiliui įjungti šviesas.
Svarbiausia atsiminti, kad visi šie sutrikimai ir traumos yra išvengiami ir šaltuoju metų laiku būti atidesniems bei labiau save saugoti. Nereikėtų užsiimti sportu ar pramogomis vienam, ypatingai tamsiu paros metu, naudoti sportui skirti aprangą, šalmus, važiuojant į kelionę į automobilį įsidėti pirštines, šaliką ar net antklodę.
Iš viso 2014 m. Europos bendrovė „ERGO Insurance” Lietuvoje užfiksavo 4067 atsitikimų, kai buvo patirtos traumos.