Nauji potyriai: į ledinį vandenį niro penkiskart per dieną
Karolis paprastai keliauja motociklu, tačiau šįsyk rinkosi automobilį, mat pagal planą per dieną reikėjo apvažiuoti tolokai vieną nuo kito esančius giliausius Lietuvoje Tauragnų, Malkėstaičio, Gavio, Vištyčio ir Verniejaus ežerus – įveikta daugiau nei 700 kilometrų. Kiekviename iš jų paniręs išbuvo po 1-3 minutes, paskutiniame maudėsi sutemus. Dalyje Lietuvos oras priminė pavasarį, buvo keli laipsniai šilumos, bet vanduo labai gaivus. Keturi ežerai dar buvo užšalę, todėl teko kirsti eketes. Ši kelionė ekstremali tuo, kad tą pačią dieną lediniame vandenyje maudytasi penkis kartus.
„Man yra tekę žiemą maudytis giliausiame pasaulyje Baikalo ežere – net 1,6 kilometro gylio, lauke tuomet buvo apie 20 laipsnių šalčio. Po to teko lipti ant motociklo ir atšiauriomis sąlygomis keliauti toliau. Palyginimui – Tauragnų ežere giliausia vieta siekia tik 62,5 metro, bet vis tiek iki dugno toloka. Kitos įsimintinos mano žiemos maudynės taip pat buvo Sibire, Jakutijoje, vienoje šalčiausių gyvenamų vietų žemėje, ten lindau į upę, kai lauke spigino 48 laipsnių speigas. Nei vieną, nei kitą kartą neperšąlau, net slogos negavau“, – prisimena K.Mieliauskas.
Pasak jo, esminio skirtumo, kokia oro temperatūra lauke, apie 0, 10 ar 50 šalčio nėra, nes vandens temperatūra vandens telkiniuose žiemą negali būti žemesnė nei apie 1 laipsnis šilumos, kitaip jis užšaltų, tad ir pojūtis panirus į jį vienodas. Jį sunku nusakyti žodžiais – iš pradžių kūnas būna lyg ir šokiruotas, kvėpavimas intensyvus, protas protestuoja. Paskui kvėpavimas rimsta, jauti, kaip šaltis skverbiasi gilyn, bet kūnas ima apsiprasti, pradeda jausti malonumą, tik protas sako – gana. Atrodo, kad išlipus iš vandens turi būti labai šalta, bet kūnas kovoja su šalčiu ir tada užplūsta šiluma.
Gera savijauta mūsų pačių rankose ir nieko nekainuoja
Vasario 16-osios projektui specialaus pasiruošimo neprireikė: kaip ir įprastai kas rytą lindo po šaltu dušu kelioms minutėms, kartą per savaitę maudėsi ir upėje, upelyje ar ežere. Kartais niurktelėdavo spontaniškai, eidamas pro šalį, net neturėdamas pasiėmęs rankšluosčio, nes taip įdomiau. Karolis yra pastebėjęs, kad net kai jau atrodo, kad lyg sloga, lyg gerklė peršti, jauti, kad limpa kažkokia infekcija, kai išsimaudo šaltame vandenyje, savijauta nepablogėja, o dažnai net pagerėja. Taip yra dėl to, kad organizmas paskatinamas, suaktyvinamas kovoti su ligos sukėlėjais.
Maudynėmis eketėje penkiskart per dieną K.Mieliauskas norėjo parodyti ne tai, kad jis yra toks užsigrūdinęs, jog jokie iššūkiai jam nebaisūs, bet kaip tai paprasta ir prieinama kiekvienam: „Tikrai neraginu, kad dabar visi pulkite į ledinį ežerą ar upę. Jei norėtųsi išbandyti, patarčiau kreiptis į šalčio praktikos specialistus, susirasti visus metus besimaudančiųjų klubą ar pasiskaityti apie tai. Tačiau lygiai taip pat puikiai veikia šaltas dušas, kurį visi turime namuose. Noriu paskatinti susimąstyti, kad gera savijauta, sveikata, yra mūsų pačių pačių rankose ir dažnai nieko nekainuoja“.
Bijantiems šalčio pojūčio Karolis siūlo iš pradžių nusiprausti po šiltu dušu ir tik po to akimirkai palįsti po šaltu, po truputį tą laiką ilginti, fiksuoti, ką jauti. Daugelis dažnai be jokios baimės neria į šaltą vandenį po pirties, o vertėtų išbandyti priešingą veiksmą – į šaltą vandenį lįsti prieš einant į pirtį, kai žinai, jog tuoj pat galėsi sušilti, baimės nebelieka. Eksperimentuojant galima atrasti naujus potyrius tiek pirtyje, tiek maudantis šaltame vandenyje. Kai oro temperatūra ypač žema, arba lauke drėgna, vėjuota, galima panaudoti specialias kvėpavimo technikas, kurios padeda greičiau sušilti, pataria jis.
Išsigrynino kertinius principus, kad imunitetas nepavestų
Per pastaruosius penkerius metus aštrių pojūčių mėgėjas per 40 dienų motociklu apkeliavo pasaulį, iš Lietuvos pasiekė Indiją, pervažiavo degančią Sacharos dykumą, kirto ledo sukaustytą Baikalo ežerą, išnaršė šalčiausias apgyvendintas Žemės vietas. Patyrė, ką tai reiškia penkiasdešimties laipsnių Sibiro speigas sėdint ant motociklo, ar penkiasdešimties laipsnių kaitra juo riedant Irake. Ruošdamasis šioms ekstremalioms ekspedicijoms žinomas keliautojas išgrynino kertinius principus, kaip parengti organizmą iššūkiams ir užsitikrinti, kad imunitetas nepavestų atsakingiausiu momentu.
Šalia kūno grūdinimo ne mažiau svarbi subalansuota mityba. „Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad norėdamas pasiekti užsibrėžtą tikslą negaliu dėti į burną kas pakliuvo. Buvo gyvenime kelerių metų laikotarpis, kai nevalgiau mėsos. Dabar man labai patinka spalvotos mitybos teorija – penkios spalvos lėkštėje kiekvieno valgymo metu. Penkių grūdų košė pusryčiams – iškart rasime bent tris spalvas, o įdėjus saulėgrąžų daigų, papajos ar bananų likusias dvi. Arba kiaušinis su lašiša, avokadu ir ryžiai, mėsa su morkomis, agurkais, burokėliais, brokoliais“, – dalijasi pamėgtais receptais.
Ko Karolis visai nevalgo? Saldumynų ir riebalų, išskyrus gerą alyvuogių aliejų ar sviestą ghi. Saldumynais pasimaližiauti kartais gal ir susigundytų, bet nepatinka jų poveikis – ūmus energijos pliūpsnis, o paskui dar didesnė apatija ir mieguistumas. Yra pastebėjęs, kad žmonėms nesąmoningai norisi saldumynų, kai jie nusilpę, trūksta energijos, kai ją užsitikrini kitais būdais, nebereikia cukraus. Karolio valgiaraštyje nerasime ir kiaulienos. Šaltuoju metų laiku, kai norisi mėsos, renkasi kokybišką, neperdirbtą jautieną. Dažniau valgo žuvį. Geria daug vandens, bet mėgsta ir kavą.
Geriausias rezultatas, kai klausaisi savo kūno ir jam padedi
Pasak K.Mieliausko, nors ir laikosi pasirinktų sveikos gyvensenos principų, tam įdeda tikrai nemažai pastangų, jų poveikio užtvirtinimui reikia papildomos išorinės pagalbos. Ją gauna iš prieš kelertius metus atrasto maisto papildo „Immunace“ – antioksidantų ir ežiuolių komplekso, kurį naudoja visus metus su keliomis nedidelėmis pertraukomis. „Esu pastebėjęs, kad poveikis efektyviausias tada, kai tinkamai maitiniesi, esi fiziškai aktyvus ir užsigrūdinęs, visų šių priemonių visuma duoda geriausią rezultatą, nes jų nauda organizmui akumuliuojasi“, – teigia išskirtinių kelionių entuziastas.
Imunitetas yra viena sudėtingiausių organizmo sistemų, glaudžiai susijusi su kitų organizmo sistemų ir organų veikla. Jį gali susilpninti stresas, nemiga, pervargimas, besaikės dietos, aplinkos tarša, maisto priedai, cheminės medžiagos buityje. Yra žmonių, kurių imunitetas iš prigimties stipresnis ir jie mažiau serga tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Nepaisant to, jeigu norime būti atsparūs ligoms ir nepalankioms aplinkos sąlygoms turime tuo rūpintis kiekvieną dieną, visus metus ir jokių stebuklingų receptų nėra – tai nuoseklus tam tikrų įpročių formavimas ir laikymasis.
Vienas iš jų – sistemingos grūdinimosi procedūros, kurios pagerina bendrą organizmo būklę, o kartu imuninį atsaką, nes šaltas vanduo suaktyvina kraujotaką, limfos tekėjimą ir ląstelių cirkuliaciją. Maitintis reikia taip, kad nepritrūktų antioksidacinį poveikį turinčių vitaminų C, E, D, taip pat cinko, mangano, seleno, vario. Antioksidantai yra svarbūs efektyviam imuninės sistemos palaikymui, padeda apsisaugoti nuo ją silpninančių laisvųjų radikalų, ląstelių oksidacinio pažeidimo. Jie yra kelių tipų, kurie susiję tarpusavyje ir veikia kaip tinklas, todėl jų deriniai pasižymi sinerginiu poveikiu.
Ekstremalių kelionių iniciatorius K.Mieliauskas tikina, kad per visus tuos metus, kai maudosi šaltame vandenyje, daug ir aktyviai juda, sveikai maitinasi, reguliariai naudoja „Immunace“, nėra rimtai sirgęs. Žinoma, kaip ir kiekvienam iš mūsų kartais pasitaiko vienokių ar kitokių negalavimų, tačiau su jais organizmas sugeba susitvarkyti. Svarbiausia, kad tai nesutrukdo įgyvendinti ambicingiausių planų, įveikti didžiausius iššūkius, kad ir kokios ekstremalios būtų aplinkybės, temperatūros, kiti išbandymai ir netikėtumai, kurių jo kelionėse tikrai netrūksta.
