Tačiau, kai lauke šalta, reikia naudoti papildomas apsaugos strategijas, norint apsaugoti kūną nuo šilumos praradimo jus supančioje aplinkoje.
Didėjant temperatūrų skirtumui tarp jūsų kūno temperatūros ir jį supančios aplinkos, šilumą prarandame greičiau. Tampa vis sudėtingiau išlaikyti normalią kūno temperatūrą, rašoma sciencealert.com.
O du žmonės, turintys identišką kūno temperatūrą ir esantys identiškoje aplinkoje, gali turėti visiškai skirtingą šalčio pajautimą. Vienam gali būti beprotiškai šalta, o kitas jausis labai gerai.
Tačiau be subjektyvaus šalčio patyrimo, mokslininkai žino, kad natūralus fiziologinis atsakas į šaltį bei elgesio adaptacijos – pavyzdžiui, šilta apranga – gali padėti jūsų kūnui išlaikyti normalią temperatūrą užtikrinant, kad bus šilta.
Ką daro jūsų kūnas
Po jūsų kūną teka kraujas, pernešdamas maistines medžiagas, deguonį ir kitas svarbias biologines medžiagas. Ši „pristatymo“ sistema taip pat perneša raumenyse pagamintą šilumą į odą, kur ji paleidžiama.
Kai patenkate į šaltą aplinką, jūsų kūnas nukreipia kraują į torsą, saugodamas ir palaikydamas ten esančių gyvybiškai svarbių organų šilumą. Tuo pačiu metu kūnas sulaiko kraujotaką į odą.
Kuomet į odą patenka mažiau šilumos, vadinasi, mažiau šilumos prarandame. O sumažėjęs į odą keliaujančio kraujo kiekis reiškia, kad ilgiau galite išlaikyti vidinę šilumą.
Kita apsauginė strategija, kurią naudoja kūnas, norėdamas išlaikyti šilumą, yra padidėjusi raumenų veikla. Tai savo ruožtu pagreitina metabolizmą ir pagamina daugiau šilumos.
Įsivaizduokite pasivaikščiojimą šaltą žiemos dieną – jūsų dantys kalena, o rankos ir kojos nevaldomai dreba. Šis iš pažiūros neproduktyvus raumenų naudojimas iš tiesų yra bandymas padidinti kūno temperatūrą skaidant maistines medžiagas kūrenant vidinę krosnį.
Kūno dydis, fizinės parengties lygis ir metabolinis aktyvumas taip pat daro įtaką tam, kaip skirtingi individai patiria šaltį. Smulkesni žmonės, turintys mažiau riebalų, aplinkai atiduoda daugiau šilumos nei stambesni žmonės, turintys daugiau riebalų.
Didesni žmonės gali turėti daugiau raumenų, kurie generuoja šilumą; arba didesnį fizinės parengties lygį, kuris atlieka izoliacijos funkciją ir sumažina šilumos atidavimą aplinkai. Šiuos skirtumus sudėtinga pakeisti.
Kartais stovyklautojai prieš miegą kažką suvalgo, taip bandydami susišildyti nakčiai.
Ką galite padaryti
Norėdami išlaikyti šilumos pojūtį, galite „žaisti“ savo apranga, veikla ir maistu. Dažniausiai, norėdami jaustis šiltai, žmonės dėvi paltą, kepurę ir pirštines. Žinoma, padeda ir stori drabužiai ar jų sluoksniavimas.
Žieminiai rūbai nėra sukurti tam, kad jus sušildytų, o labiau tam, kad neleistų jūsų generuojamai šilumai pasklisti į aplinką.
Dauguma mano, kad galva atiduoda daugiausiai šilumos už kitą gerai uždengtą kūno vietą, tačiau tai netiesa.
Jei dėvėtumėte šiltą kepurę, tačiau būtumėte be palto, viršutinė kūno dalis prarastų daugiausiai šilumos; taip vyktų dėl to, kaip kūnas perskirsto kraują šaltomis oro sąlygomis.
Jei viršutinę kūno dalį išlaikysite šilumoje, palaikysite kraujotaką į galūnes, ir taip rankoms, kojoms, delnams ir pėdoms bus šilta.
Fizinis aktyvumas priverčia raumenis susitraukinėti ir taip skaidyti daugiau maistinių medžiagų, o tai generuoja papildomą šilumą. Ši papildoma šiluma gali padėti palaikyti kūno temperatūrą ir šilumos pojūtį.
Galbūt patys tai pastebėjote, kai šaltyje kelias minutes pabėgate vietoje. Gaila, tačiau fizinis aktyvumas ar drabužių sluoksniai gali sujaukti pusiausvyrą, reikalingą kompensuoti šilumos praradimą. Tokiu atveju patirsite kūno temperatūros padidėjimą ir pradėsite prakaituoti – taip kūnas bandys atsivėsinti.
Tai nėra gerai, kadangi dėl prakaito neteksite dar daugiau šilumos. Galiausiai, valgymas padidina šilumos gamybą. Maisto virškinimas šiek tiek padidins kūno temperatūrą. Kartais stovyklautojai prieš miegą kažką suvalgo, taip bandydami susišildyti nakčiai.
Nors mažo užkandžio sukeliamas metabolinis poveikis gali būti nedidelis, riba tarp šilumos pusiausvyros ir šilumos praradimo yra labai plona.
Taip pat galite pajusti poreikį šlapintis – gydytojai tai vadina šalčio diureze. Tai susitraukiančių kraujagyslių ir padidėjusio kraujospūdžio šalutinis poveikis, kadangi tas pats kraujo kiekis turi mažiau erdvės keliauti jūsų kūnu.
Jei esate vienas iš tų žmonių, kuriems visada šalta, ir paltą dėvite net namuose, turėtumėte permąstyti šį savo įprotį. Jūsų oda pritvinks kraujo, kadangi kūnas bandys išsklaidyti viduje susidariusį šilumos perteklių.
Blogiausia – galite pradėti prakaituoti. Kai vėl eisite į lauką, iš pradžių jausite didesnį šaltį nei prieš tai, kadangi šaltas oras akimirksniu pasiglemžia šilumą nuo jūsų odos, ir prakaitas išgaruoja. Jei norite jaustis šiltai ir patogiai, šią žiemą renkitės tinkamai – tiek būdami lauke, tiek namuose.
