Atidaryto „Mamų unijos“ reabilitacijos centro vadovė Eglė Pašnik su komanda padeda vaikams, kuriems tenka atsigauti po sunkių onkologinių ir negalią sėjančių ligų sustiprėti emociškai ir fiziškai.
„Asmeninė patirtis per vaiko ligą leido man pamatyti, kad čia mano vieta.
Todėl keliu sau tikslą, kad onkologinėmis ligomis sergančių ir įvairias negalias patiriančių gyvenimas taptų paprastesnis, lengvesnis, kaip ir jų artimųjų. Su komanda viskuo, kuo tik galime, prisidedame prie šių žmonių kasdienybės keitimo”, – pasakojo Eglė.
Vieni pacientai kenčia dėl raumenų sąstingių, kitus kamuoja baimės, treti stokoja socialinių įgūdžių – įvairiausių problemų prislėgti žmonės kreipiasi į mus per socialinius tinklus. Informacija sklinda ir per mūsų specialistus bei mamas, kurios su vaikais šį centrą jau atrado.
Šiame – pirmajame ir vieninteliame ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – reabilitacijos centre teikiamos įvairių terapijų specialistų paslaugos, beje, vėžiu sergantiems vaikams – jos nemokamos.
Tarp pacientams siūlomų paslaugų – kaniterapijos (alternatyvus ir (ar) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, pasitelkiamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti) užsiėmimai.
Jie vyksta „Mamų unijos“ patalpose, erdvioje salėje, o hipoterapijos, arba žirgų terapijos, užsiėmimai organizuojami Vilniaus rajone, Molėtuose, ir dar trijų miestų (Kauno, Palangos, Šiaulių) žirgynuose. Žirgų terapijos užsiėmimai tinka įvairių sveikatos sutrikimų ar sunkumų turintiems vaikams ir suaugusiesiems. Žirgų terapijos paslaugas teikia tik kvalifikuoti specialistai su tinkamai išmokytais žirgais, todėl užtikrinamas didžiausias įmanomas saugumas.
Vilniuje ligoniukams dirbti su žirgais padeda ilgametę patirtį turinti hipoterapeutė Dalia Žičkienė.
Specialistė dirba su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, o kaniterapijos užsiėmimus veda kaniterapeutė Ugnė Nedzinskaitė ir jos asistentė Miglė Zuokaitė. Tiesa, Ugnė plačiajai visuomenei geriau žinoma iš paskaitų „Laimė laksto keturiomis“ ir jos keturkojai.
Asistuojamoji gyvūnų terapija – Lietuvoje vis dar nauja mitais apipinta terapijos šaka. Apie tai, kokie pokyčiai vyksta žmonių organizme bendraujant su gyvūnais, ką daryti, kad tas buvimas būtų naudingas abiem pusėms, ką apie gyvūnų asistuojamą terapiją sako mokslas, kokios gyvūnų rūšys tam tinka ir ar nuosavas augintinis gali dirbti asmeniniu terapeutu, kalbintos terapeutės galėtų pasakoti valandų valandas, bet visų svarbiausia, kad šiandien jų pagalba prieinama ir pasiekiama sergantiems sunkiomis ligomis.
Būdami šalia apmokytų ir sertifikuotų gyvūnų, vaikai jaučiasi ramesni, labiau atsipalaiduoja, noriau lavina savo fizinius ir psichosomatinius gebėjimus, mankštinasi drauge ir patys to nejusdami su kiekvienu kartu vis labiau sustiprėja.
Terapeutės neslepia, kad kai kuriems jų ir apetitas pagerėja, nes norint išsilaikyti balne, reikia jėgų!
Septyniolika metų žirgais jojanti, o ketverius metus kaip hipoterapeutė dirbanti D.Žičkienė sako, kad hipoterapija itin tinkama pagalbinė priemonė ir autizmo spektrą turintiems vaikams: ji gelbsti lavinant sensoriką, taip pat padeda kenčiantiems dėl negalios vaikščioti, cerebrinio paralyžiaus, raidos sutrikimų atvejais: žirgui žingsniuojant ir į sergančiojo smegenis siunčiamas impulsas, taigi, negalią turintysis jaučiasi, tarsi, eitų pats.
Su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirbanti U.Nedzinskaitė neslepia, kad tiek specialistams, tiek ir gyvūnams terapeutams tai sudėtingas darbas: „Žmogui tenka priprasti būti šuns ar žirgo šešėlyje, antrame plane. Šiuo atveju gyvūnas geriau jaučia, reikia jam padėti galvą pacientui ant kelių, prisiglausti ir pan.”
Anot pašnekovės, terapiniai šunys, skirtingai nei žirgai ar delfinai, geba su žmogumi užmegzti gilesnį, daug artimesnį ryšį. Pacientams bendravimas su jais lengvas, paprastas, neįpareigojantis ir, tarytum, nereikalaujantis daug pastangų.
„Kaskart su terapiniais gyvūnais sutikdami naują pacientą keliame klausimą, kaip geriausiai galėtume pagerinti jo gyvenimo kokybę ilgalaikėje perspektyvoje?
Mūsų siekis, kad teikiamos paslaugos taptų investicija į to asmens ilgalaikę gyvenimo kokybę”, – tikino kaneterapijos specialistė.
Itin pasiteisina šios terapijos, kai vienoje komandoje su ligoniu dirba ir kineziterapeutas, ir psichologas.
Visi vaikai ir jaunimas, dalyvavę šiame projekte, paslaugas gavo nemokamai.
Projektą „Neįgaliųjų asmenų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimas taikant hipoterapijos ir kaniterapijos metodus“ finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Jam suteikta 65 530,89 eurų suma.
Taigi sudėtingą kelią šeimos ir jų atžalos eina nebe vienos: drauge jas palaiko ir stiprina paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ reabilitacijos centro darbuotojai ir specialistai.
