Gydytojai tokią operaciją 2017 metais atliko priėję prie išvados, kad šansas išgelbėti gyvybę nusveria viruso perdavimo riziką.
Motina ir vaikas po operacijos pasveiko, tačiau dar neaišku, ar vaikas užsikrėtė AIDS sukeliančiu ŽIV, sakė gydytojų komanda iš Vitvatersrando universiteto Donaldo Gordono medicinos centro Johanesburge.
Vitvatersrando universiteto ekspertai šią transplantaciją aprašė straipsnyje, kurį ketvirtadienį išspausdino žurnalas „AIDS“. Universitetas mano, kad tai pirmoji pasaulyje tyčinė ŽIV turinčio donoro kepenų transplantacija šio viruso neturinčiam recipientui, ir nurodo, kad sėkmė atveria kelią „potencialiam naujam gyvų donorų būriui, galinčiam išgelbėti papildomų gyvybių“.
Vaikui prieš operaciją skirti vaistai galėjo užkirsti kelią ŽIV perdavimui, tačiau tai paaiškės tik laikui bėgant, nurodė ekspertai. ŽIV neužsikrėtusio donoro kepenų neatsirado. Šalyje nuolat trūksta organų transplantacijai.
„Transplantacijos komanda susidūrė su dilema, ar gelbėti vaiko gyvybę... žinant, kad galiausiai vaikas dėl šio sprendimo gali užsikrėsti ŽIV“, – sakė universitetas.
Motina, kuri vartojo antiretrovirusinius vaistus prieš ŽIV, ne kartą klausė, ar galėtų paaukoti savo kepenų dalį vaiko gyvybei gelbėti. Medikai jai išaiškino pavojus.
Kepenys gali regeneruotis iki normalaus dydžio.
„Savaitėmis po transplantacijos manėme, kad vaikas užsikrėtė ŽIV, nes aptikome ŽIV antikūnų“, – sakoma chirurgo Jeano Bothos pareiškime. Tačiau tolesni ŽIV ekspertų tyrimai PAR Nacionaliniame užkrečiamųjų ligų institute neparodė jokios aktyvios ŽIV infekcijos.
PAR vykdo vieną didžiausių pasaulyje antiretrovirusinės terapijos programų, taip pagerindama daugelio ŽIV užsikrėtusių žmonių gyvenimą.
Šalies gydytojai turėjo atsižvelgti į tai, kad šiandien yra geresnių vaistų nuo ŽIV ir vaikas, net jei užsikrėstų, galėtų „gyventi palyginti normalų gyvenimą“ išgerdamas po tabletę per dieną, sakė garsus ŽIV ekspertas Anthony Fauci iš JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH).
Jei reikia rinktis mirtį arba gan gerą gyvenimą su išgydoma infekcija, tai, manau, jie pasirinko gana protingai.
„Jei reikia rinktis mirtį arba gan gerą gyvenimą su išgydoma infekcija, tai, manau, jie pasirinko gana protingai“, – sakė jis.
Tačiau A.Fauci pabrėžė, jog vienas atvejis dar nereiškia, kad metodą jau galima išbandyti vėl.
„Kiekvienu atveju turi būti sprendžiama atskirai“, – sakė jis.
Pasaulyje yra buvę, kad ŽIV užkrėsti organai ŽIV neturėjusiems pacientams buvo persodinti netyčia. Be to, Jungtinėse Valstijose Johnso Hopkinso universitetas pastaraisiais metais pradėjo persodinti ŽIV užsikrėtusių donorų organus ŽIV užsikrėtusiems recipientams.
JAV taip pat vykdomi bandymai dėl hepatitu C užkrėstų organų, nes atsirado naujų hepatito gydymo būdų.