Lietuvoje ŽIV atvejų daugėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai penktadaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso iki šio lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2959 ŽIV užsikrėtę asmenys.
Iš viso iki šio lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2959 ŽIV užsikrėtę asmenys
ŽIV plitimas gali būti kontroliuojamas laiku skiriant antiretrovirusinį gydymą. Pagal UNAIDS programą, rekomenduojama taikyti „90-90-90“ strategiją, kai 90 proc. žmonių, gyvenančių su ŽIV, žino savo diagnozę, 90 proc. žinančių gauna tinkamą gydymą ir 90 proc. besigydančių viruso krūvis yra maksimaliai sumažintas.
Lietuvoje, ULAC duomenimis, šie rodikliai atitinkamai buvo 82, 30 ir 82. Tai yra tik maža dalis – trečdalis, žinančių savo diagnozę, Lietuvos gyventojų gauna tinkamą gydymą.
Atsiliekama gydant ŽIV
Seime vykusioje diskusijoje kalbėta, kad nebėra laiko atidėlioti ir vengti valdyti ŽIV infekcijos plitimo. Pasak Seimo narės Dovilės Šakalienės, nepateisinama, kad Lietuva – Europos Sąjungos valstybė – pagal sveikatos politiką ŽIV/AIDS įveikimo srityje lygiuojasi į Rytų kaimynes ir kai kuriais atvejais atrodo blogiau nei Afrikos šalys.
„Tiek mano bendraminčiai iš nevyriausybinių organizacijų, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai bendrai sutaria, kad esama padėtis Lietuvoje nė iš tolo neatitinka Jungtinių Tautų AIDS programos keliamų tikslų mūsų regionui – o juk realiai pasaulis pagaliau turi šansą įveikti ŽIV epidemiją iki 2030-ųjų. Paslaugų ir ankstyvo gydymo prieinamumo didinimas, švietimo skatinimas bei stigmos mažinimas – tokie turėtų būti atsakingų Lietuvos institucijų keliami politiniai ir praktiniai tikslai artimiausiu metu“, – teigia Seimo narė.
Pagal Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ŽIV gydymas turėtų būti pradėtas iš karto po teigiamos diagnozės. Lietuva, kaip ir Latvija, pagal gydomų asmenų dalį Europos Sąjungoje yra paskutinėse pozicijose, nors pasaulinis tikslas yra užtikrinti, kad būtų gydoma ne mažiau kaip 90 proc. ŽIV diagnozuotųjų. Lietuvoje gydymą gauna tik 30 proc.
„Atlikdami tyrimą lyginome du scenarijus. Pirmuoju atveju visus ŽIV infekuotuosius pradedama gydyti jau 2018 metais, o antruoju – tik 2023 metais. Rezultatai parodė, kad skirtumas tarp pasekmių gana ryškus, nes, kitąmet pradedant visų ŽIV infekcijos diagnozę turinčių asmenų gydymą, būtų galima išvengti apie 900 naujų ŽIV atvejų per ateinančius penkerius metus“, – pagrindinius pristatyto tyrimo rezultatus apibendrino „StrategyLabs“ projektų vadovas Justinas Šukys.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV infekuotojo gydymas valstybei kainuoja vidutiniškai 5000 eurų per metus. Prie šios sumos pridėjus netiesioginius kaštus, taigi, anot J.Šukio, kasmet susidaro daugiau nei 5 mln. eurų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų ŽIV gydyti.
Reikia kompleksinių sprendimų
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė pabrėžia, kad ŽIV problema yra kompleksinė ir vien gydymo neužtenka. Anot jos, svarbu tiek konkretus veiksmų planas, tiek skirtingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas jį įgyvendinti.
„Latviai ilgus metus delsė imtis veiksmų sergant ŽIV, sakydami, kad tai ne problema. Pernai jie pirmą sykį naujų ŽIV atvejų skaičiumi aplenkė Estiją, o šiemet problema sprendžiama parlamentiniu lygmeniu. Jei toliau atidėliosime, galime atsidurti tokioje pačioje situacijoje.
Svarbiausia, kad sprendimai, kaip ir ką daryti, yra žinomi – tai infekcija, kuri gali būti ne tik suvaldyta, bet ir visiškai išnaikinta. Mūsų tyrimas paantrino Pasaulio sveikatos organizacijos bei Jungtinių Tautų AIDS programos prognozėms, kad apie 2030-uosius metus realu Lietuvoje pasiekti ŽIV infekuotųjų skaičiaus mažėjimo. Bet tik su viena sąlyga – jeigu čia ir dabar valstybė imsis tų seniai žinomų sprendimų ir veiksmų. Diskusijų laikas jau baigėsi“, – kalba J.Poškevičiūtė.
