Kam reikalingas cholesterolis?
Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos Kardiologų draugijos širdies ligų prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas, cholesterolis – riebalų grupei priskiriama medžiaga. Be cholesterolio, šiai grupei dar priskiriami trigliceridai ir fosfolipidai.
„Visas šias medžiagas vienija bendra savybė – jos visos netirpsta vandenyje, todėl kraujyje yra pernešamos tam tikrų baltyminių transporto „priemonių“ – apolipoproteinų. Trigliceridai – išskirtinai energetinė medžiaga, ji reikalinga raumenims funkcionuoti, o jų perteklius kaupiamas riebaliniame audinyje. Fosfolipidai – svarbi ląstelių membranų statybinė medžiaga.
Cholesterolis būtinas žmogaus organizmo organų struktūrai, virškinimui, vidaus organų veiklai, kraujotakos stabilumui užtikrinti.
Na, o cholesterolis – išimtinai statybinė medžiaga, gyvybiškai reikalinga visų organizmo ląstelių membranų, lytinių hormonų (estrogenų, testosterono, antinksčių hormonų), katecholaminų, vitamino D, tulžies rūgščių sintezei. Taigi cholesterolis būtinas žmogaus organizmo organų struktūrai, virškinimui, vidaus organų veiklai, kraujotakos stabilumui užtikrinti“, – pasakoja profesorius.
Didžiąją dalį cholesterolio organizmas gamina pats
Anot R.Šlapiko, maždaug ketvirtadalį organizmui reikalingo cholesterolio žmogus gauna su maistu (apie 300–500 mg). Likusią dalį cholesterolio (apie 800–1200 mg) organizmas pasigamina pats.
„Beje, klysta manantys, jog didžiausią dalį cholesterolio pagamina kepenys – jų produkcija sudaro tik apie 20 proc. viso cholesterolio, likusieji 80 proc. „gimsta“ visose organizmo ląstelėse. Kepenyse gaminamo ir su maistu gaunamo cholesterolio žmogui prireikia ganėtinai retai – sunkių traumų, infekcijų atveju. Tais atvejais cholesterolis perskirstomas iš ląstelių į tuo metu daug cholesterolio reikalaujančius organus, pavyzdžiui, antinksčius.
Įdomu tai, kad daugiausia cholesterolio naudojantis ir jo prikaupęs organas yra žmogaus smegenys. Cholesterolis smegenims yra gyvybiškai būtinas, todėl jo gamyba ir transportas šiame organe yra visiškai autonomiški, kitaip tariant, nei kepenyse pagamintas, nei su maistu gautas cholesterolis krauju pro vadinamąjį hematoencefalinį barjerą į smegenis nepatenka. Smegenys netoleruotų jokių cholesterolio logistikos sutrikimų, todėl visą reikalingą cholesterolį jos pasigamina pačios“, – pažymi kardiologas.
R.Šlapiko teigimu, labai svarbu suprasti, jog arterijų apsaugos tikslais mažindami cholesterolio koncentraciją kraujyje vaistais, niekaip nesumažinsime jo kiekio smegenyse ir nesukelsime pavojaus jų darbui.
MTL ir DTL – ką reiškia ši raidžių kombinacija?
Anot profesoriaus, cholesterolis sąlyginai yra skirstomas į blogąjį ir gerąjį. Šiaip jau cholesterolis yra nei geras, nei blogas. Netirpus kraujyje jis vienas negali nukeliauti į arteriją. Pagamintas kepenyse, jis (taip pat kepenyse pagaminti trigliceridai) iš karto susijungia su baltymu-nešėju (apolipoproteinu B) ir tampa labai mažo tankio lipoproteino cholesteroliu (MTL-C), galinčiu įsiskverbti į arterijos sienelę. Tai ir yra vadinamas blogasis cholesterolis. Dėl MTL-C cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Paprasčiau tariant, toks cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir ilgainiui jas užkemša.
„Rizikuoju būti nepopuliarus, tačiau manau, jog laikas baigti kalbėti apie gerąjį cholesterolį. Taip, mes žinome, jog didelio tankio lipoproteinai (DTL-C) geba „išsiurbti“ cholesterolį iš arterijos ir grąžinti jį atgal į kepenis, tačiau visiškai nereiškia, jog pacientas, turintis didelę MTL-C (blogojo) ir didelę DTL-C (gerojo) cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra saugus. Negalima manyti, kad jei gerojo cholesterolio organizme yra pakankamai, tai galima būti ramiems, mat šis, kaip koks gerasis herojus, susidoros su bloguoju. Anaiptol! Esminis rodiklis, kurį būtina stebėti ir mažinti – tai MTL-C cholesterolio koncentracija kraujyje“, – atkreipia dėmesį kardiologas.
Nėra jokių simptomų
Kaip teigia profesorius R.Šlapikas, apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją daugeliu atveju neįspėja jokie simptomai. „Jei kraujas netiriamas profilaktiškai, sužinoti apie šį turimą sveikatos sutrikimą, kol neištinka liūdnos pasekmės, tokios kaip infarktas, insultas, kojų arterijų susiaurėjimas, beveik neįmanoma – tvirtina kardiologas ir atkreipia dėmesį, kad tam tikrus simptomus (bet nebūtinai pastarieji bus būdingi visiems) galima įžvelgti tik sergant genetinėmis dislipidemijomis, pavyzdžiui, šeimine hipercholesterolemija (ŠH).
„Tai tokia būklė, kai kraujyje yra ypač didelė MTL-C cholesterolio koncentracija. Taip nutinka tuomet, kai genai, lemiantys cholesterolio gamybą ir pasišalinimą iš organizmo, yra su defektais. Kodėl ši būklė vadinama šeimine? Pastebėta, kad ŠH sergantis žmogus tam turi genetinį polinkį, t. y. jo tėvai, seneliai taip pat turėjo bėdų su padidėjusiu cholesteroliu, jiems anksti buvo nustatyta aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių liga, ištiko infarktas, insultas. Ir, kas liūdniausia, šios komplikacijos atsiranda pakankamai jauniems žmonėms, sulaukusiems vos 30–40 metų“, – pažymi R.Šlapikas.
Kai kurios kraujagyslės buvo užsikimšusios aklinai
Kaunietė Živilė Leitaitė tai, kad ji serga šeimine hipercholesterolemija (ŠH), sužinojo visai atsitiktinai – beveik prieš metus įvykus infarktui. Keturiasdešimtmetį neseniai minėjusi moteris sako iki atsitinkant nelaimei nejautusi absoliučiai nieko.
„Kad mano cholesterolio koncentracija yra kiek didesnė nei norma, žinojau gana seniai. Taip pat buvo ir mano šviesaus atminimo mamai, tėčiui. Be to, mane dar vyresniosiose mokyklos klasėse pradėjo varginti aukštas kraujospūdis. Tada labai dėl to nesibaiminau, maniau, jis pakyla ir galvą man skauda dėl streso, egzaminų, nuovargio, įtampos.
Kalbant apie cholesterolį, gydytojai man vis pabaksnodavo pirštu, kai darydavausi kraujo tyrimus, sakydavo „žiūrėk labiau savęs“, rekomenduodavo vaistų. Tačiau aš norėjau kuo ilgiau jų išvengti, tad labai ilgą laiką sąmoningai nevartojau jokių preparatų, daugiau dėmesio kreipiau į sveikesnę mitybą, aktyvesnį gyvenimo būdą. Deja, man tai menkai padėjo, nes iki infarkto aš nė nežinojau, kad man per didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje lemia genetika, kad man – ŠH. Dabar vaistai – mano kasdienybė“, – atvirai pasakoja moteris.
Ž.Leitaitė neslepia – nė sapne nesapnavusi, kad jos širdies kraujagyslės gali būti užsikimšusios, kai kurios – beveik aklinai. „Kartkartėmis darydavausi kraujo tyrimus, tačiau niekas man kraujagyslių spindžio ir koks jų praeinamumas netyrinėjo.
Pagal amžių man Valstybinės ligonių kasos apmokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kai šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą bei siunčia į specializuotus centrus išsitirti išsamiau, net nepriklausė.
Kai mane praėjusį lapkritį ištiko infarktas ir man buvo atlikta vienos kraujagyslės stentavimo procedūra, sužinojau kad 95 proc. užsikimšusios dar trys svarbios kraujagyslės. Tad praėjus porai mėnesių, kai širdies raumuo kiek sustiprėjo, man buvo atlikta dar viena širdies operacija“, – tvirtina Ž.Leitaitė.
Būtina kuo dažniau tikrintis profilaktiškai
Į klausimą, kaip jaučiasi dabar, moteris šypteli: „Puikiai. Nebedūstu lipdama laiptais, esu kupina energijos, nebepritrūksta jėgų sportuojant. Matyt, mano širdis „atsigavo“, juk iki tol ji dirbo visiškai kitokiu ritmu. Juodas humoras, tačiau jei būčiau žinojusi, kad taip pasikeis mano savijauta, būčiau anksčiau pasiprašiusi operacijos.
Aišku, kasdien vartoju vaistus, taip pat turiu šiek tiek riboti fizinį krūvį – negaliu sunkiai kelti, laikyti aukštai iškėlusi rankų. Kadangi maitinausi pakankamai sveikai, mitybos iš esmės pakeisti nereikėjo, o ir mane operavę bei gydę gydytojai patikino, kad genetikos mityba aš nepakeisiu. Gal tik streso patarė labiau vengti, kiek tai įmanoma.“
Labai aiškiai suvokiu, kad gavau antrą šansą, trečias vargu ar bebus.
Ž.Leitaitė tvirtina anksčiau niekada nesupratusi palinkėjimo gimtadienio proga sveikatos. „Po tokių išgyvenimų suvokiu, kad nieko svarbiau už ją nėra. Labai aiškiai suvokiu, kad gavau antrą šansą, trečias vargu, ar bebus. Kadangi turiu 7 metų sūnų, iškart pasirūpinau dėl ŠH ištirti ir jį, ar nepadovanojau savo netinkamo geno. Greičiausiai ir mano cholesterolio koncentracija buvo netinkama nuo mažų dienų, galbūt tada net ir kraujagyslės pradėjo kištis, tačiau prieš kelias dešimtis metų niekas tokių dalykų netyrinėjo, turėjome visai kitokias diagnostines galimybes ir apskritai sveikatos apsaugos sistemą“, – teigia pašnekovė.
Kitiems jauna moteris patartų viena – profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ir tai daryti, kiek įmanoma, dažniau. Juk pažengusią ligą bei jos pasekmes išgydyti kur kas sunkiau, o kartais nė neįmanoma.
Rugsėjo 24 d. minima pasaulinė šeiminės hipercholesterolemijos (ŠH) diena. Ta proga rugsėjo 23 d. organizuojama virtuali konferencija visuomenei, kurioje apie cholesterolį pasakos geriausi šalies gydytojai kardiologai ir savo patirtimi dalinsis pacientai. Konferenciją organizuoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugija „Sveika širdis“. Registruotis į konferenciją galite čia.
