Tyrimų rezultatai rodo, kad ŽPV randamas daugeliui moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių – kas savaitę dėl šio sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutiniškai penkių moterų.
ŽPV – tai DNR turintis virusas, kuris gyvena ir dauginasi žmogaus epitelinio audinio ląstelėse. Šiuo metu jau yra atrasta daugiau nei 100 papilomos virusų tipų, iš kurių apie 30–40 gali infekuoti moterų ir vyrų lyties organus – odą arba gleivines. Odoje jie dažniausiai sukelia karpas, o gleivinėse – ikivėžinius pažeidimus ir vėžį.
Lietuvoje vyrauja ŽPV 16 tipas
ŽPV yra skirstomi į keletą grupių. Didelės vėžio rizikos grupės virusai (ŽPV 16, 18 ar 45) dažniausiai sukelia vėžį, tuo tarpu vidutinės bei mažos vėžio rizikos grupės virusai (ŽPV 6, 11, 31 42, 43 ar 44 ir kt.) dažniau nustatomi sveikoms moterims.
Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, infekuotumas ŽPV siekia 92 proc., vyrauja ŽPV 16 tipas. Rečiau nei kai kuriose kitose šalyse nustatomas ŽPV 18 tipas.
Tarptautinis vėžio tyrimų centras, apibendrinęs 9 šalyse atliktų tyrimų duomenis, konstatuoja, kad ŽPV infekuotumas, sergant gimdos kaklelio vėžiu, siekia apie 90,7 proc. Sveikų moterų infekuotumas ŽPV, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atliktų tyrimų duomenimis – 23,6 proc.
Dauguma užsikrėtusiųjų – tylūs viruso nešiotojai
Dažniausiai ŽPV infekcija yra perduodama lytinio kontakto keliu per infekuotus lytinius takus. Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.
Dažniausiai ŽPV infekcija yra perduodama lytinio kontakto keliu per infekuotus lytinius takus. Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.
Dauguma asmenų, užsikrėtę ŽPV, dažniausiai nepastebi jokių požymių, kurie keltų jiems nerimą. Gydytojas, apžiūrėdamas pacientę, neranda jokių gimdos kaklelio pažeidimų. Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų tampa besimptomiais virusų nešiotojais.
Virusų tipai, žalingi veiksniai, tarkime, rūkymas, šeimininko imuninis atsakas lemia tai, ar lytinių takų ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gerybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija ir išsivystys vėžys.
Lietuvoje pagrindinis gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos instrumentas – citologinis tyrimas – vadinamasis PAP testas. ŽPV tyrimas atliekamas tik pacientei pageidaujant ir yra mokamas.
Veiksmingiausia – lytinių santykių dar neturėjusios mergaitėms
Sukūrus ŽPV vakcinas, dalyje Europos Sąjungos šalių jos jau įtrauktos į nacionalinius profilaktinių skiepijimų kalendorius. Pagal skiepų kalendorius dažniausiai pasirenkama skiepyti 11–14 metų amžiaus mergaites.
Skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, tačiau skiepai nepanaikina ląstelių pokyčių, jei jie jau išsivystė dėl virusinės infekcijos poveikio. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms merginoms.
Prognozuojama, kad pradėjus taikyti visuotinę ŽPV vakcinaciją ženkliai sumažės sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio. Todėl šios vakcinos sukūrimas laikomas labai svarbiu įvykiu medicinos pasaulyje – tai nauja era vėžio profilaktikoje ir gydyme. Ne be reikalo Nobelio premija medicinos pasiekimų srityje 2008 metais buvo skirta profesoriui Haroldui Zur Hausenui – mokslininkui, kuris pirmasis išskyrė papilomos virusą iš gimdos kaklelio vėžio audinių ir nustatė priežastinius ryšius tarp šio viruso ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymo.
Pagrindinė prevencijos priemonė – PAP testas
ŽPV vakcinose yra virusų tipų, kurie sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio antigenų.
Vis dėlto šios vakcinos neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, dalyvaujančių gimdos kaklelio vėžio raidoje, todėl gimdos kaklelio patikra išlieka pagrindine priemone apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų sukeliamo gimdos kaklelio vėžio.
Valstybės lėšomis vykdoma prevencinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa: tikrinamos 25–60 metų moterys. Ateityje planuojama ŽPV vakciną 12 metų mergaičių skiepams įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Visos moterys raginamos nepamiršti savęs ir bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą ir atlikti PAP testą, kuris padeda anksti pastebėti vos beprasidedančius pokyčius gimdos kaklelyje. Tokiu būdu galima užkirsti kelią vėžiui išsivystyti.
Visos moterys raginamos nepamiršti savęs ir bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą ir atlikti PAP testą, kuris padeda anksti pastebėti vos beprasidedančius pokyčius gimdos kaklelyje. Tokiu būdu galima užkirsti kelią vėžiui išsivystyti.
Priminimas moterims – jūs reikalingos
Didžiausia rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra vyresnėms nei 30 metų moterims. Šio amžiaus moterys, turinčios ŽPV infekciją, turi reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti reikalingus tyrimus, nes tik ankstyva diagnozė užtikrina sėkmingą pradinių gimdos kaklelio vėžio stadijų gydymą.
Šiemet – lygiai devyneri metai, kai Lietuvoje pradėta įgyvendinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Svarbiausias jos laimėjimas tas, kad moterų mirtingumo rodikliai dėl šios ligos per devynerius metus sumažėjo beveik trečdaliu.
Be to, joms vis dažniau diagnozuojamos dar neišplitęs ankstyvosios stadijos vėžys, o vėlyvosios – vis rečiau. Tai leidžia išgelbėti daugiau gyvybių.
Medikai ir sveikatos politikai primena, kad moterys reikalingos savo šeimai ir visuomenei.
