„Sumokėsite daugiau mokesčių, tada ir ligoninės galės maistui skirti ne 3 eurus“
Minėtoje nuotraukoje – ryžiai, panašu, kad pervirę, ir smulkinta šlapia dešra. Beje, šiuo atžvilgiu Alytaus ligoninė nėra išskirtinė. 15min surinko ir daugiau nuotraukų, kuriose atsispindi skurdus mūsų ligoninių maistas.
Tik vienoje kitoje ligoninėje užfiksuotos kelios išimtys, gerokai nustebinusios pačius pacientus. Ir visai kitaip atrodo pusryčiai Belgijos ligoninėje. Žinoma, iki Belgijos biudžeto mums toli, tačiau ar tikrai negalime nieko padaryti, klausė į diskusiją įsitraukę žmonės.
„Sakoma – vaikams viskas, kas geriausia. Tai štai tokiais pusryčiais Alytaus ligoninėje lepinamas dvimetis mažylis, sergantis plaučių uždegimu. Pasityčiojimas turbūt gerokai per silpnas žodis.
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligonine, gal jūsų direktorius pats pamėgintų šitą gardėsį pusryčiams? Kokia įmonė atsakinga už maitinimą, ar čia pačios ligoninės šedevras? Gal ir meras Vytautas Grigaravičius, ir ministras Aurelijus Veryga neatsisakytų? Dar išdrįskit kas nors pasakyti, kad čia dėl lėšų trūkumo tam vaikučiui tokį dalyką, kurį net maistu pavadinti sunku, kiša“, – savo „Facebook“ paskyroje piktinosi žurnalistas Andrius Tapinas.
„O ką namie tas vaikas valgė? Gal omarus su ikrais? Didžioji šalies dalis taip, kaip toje nuotraukoje, kas dieną maitinasi. Dažnai ir dar nesveikiau. Ligoninės priklauso savivaldybėms. Pinigų kiekį maitinimui nustato pati ligoninė iš tos sumos, kurią ji gauna ne gydymo paslaugoms iš PSDF. Ligoninės dietologas ar dietistas sudaro valgiaraščius, kad šie atitiktų fiziologines normas. Produktai perkami viešųjų konkursų būdu. Tose ligoninėse, kuriose skiriama 3 eurai dienai, produktai kuklūs, tose, kur skiriama daugiau, įdeda dar ir šaukštą daržovių. Vidutinis paciento buvimo laikas ligoninėje yra 3–5 d.
Nežinau, ko galima tikėtis čia nemokamai gauti tas kelias dienas vienoje iš skurdžiausių ES valstybių. Juk tai ne prabangaus kurorto restoranas Emyratuose. Be to, visose ligoninėse yra bufetai, kur galima nusipirkti kotletą, obuolį, sulčių ar dar ką nors. O pažiūrėkite ligonių spinteles – ten tikrai ne alkanos pelės šmirinėja. Tai kam pūsti tą pseudoburbulą? Kam kurti parodijas ir tyčiotis iš visko?
Ar maža to, kad šalyje ir taip liko tik viena – patyčių kultūra?.. Patogu tyčiotis iš šalies, pačiam materialinės šalies gerovės nekuriant. Ar sukūrėte naujas technologijas, ar pagaminote prekes, kurias perka visas pasaulis? Ar radote Lietuvoje aukso ar naftos? Kai tai padarysite, sumokėsite daugiau mokesčių, tada ir ligoninės galės maistui skirti ne 3, o 30 eurų per dieną“, – tokiais žodžiais į diskusiją „Facebook'e“ įsiliejo A.Kranauskas.
Klausimas specialistui: ar „šlapiankė“ – sveikatai palankus patiekalas
Suprantama, SAM specialistas sulaukė ne vieno atkirčio. Vieni skaičiavo, kad už 3 eurus galima nupirkti bent 2 kg morkų, 2 kg burokėlių, kruopų, tikrai ne pigiausių, ir jautienos kulninės, kiti teigė, kad kilogramas šlapios dešros kainuoja brangiau negu kilogramas šviežios kiaulienos. Treti siūlė SAM specialistui apsilankyti kariuomenėje, kad pamatytų, kaip galima su kukliu biudžetu pamaitinti 3 kartus daugiau kalorijų reikalaujančius vyrus.
„Klausimas apie vaiko sveikatai palankų patiekalą šiuo konkrečiu atveju – „šlapianką“. Jos maistinę vertę nesunku išgooglinti su visais E. Taigi „šlapianka“ ir ryžiai (pagal maistinę vertę ryžiai taip pat yra įvairių rūšių, logiška, kad ligoninėje viskas pigiausia, nes amžinas nepriteklius, o kas kokybiška, deja, pigu nebūna) ar avižų košė, pagardinta linų sėmenimis, vaisiais, gal natūralus jogurtas, kurį galima pagardinti medumi ir vaisiais, gal varškėtukai, gal kiaušinienė su daržovėmis, gal varškės apkepas su ryžiais ar daržovių apkepas, gal lietiniai su vaisiais?
„Šlapiankos“ pusryčiai galimai angliavandenių, riebalų ir baltymų kiekiu bus tokie pat, kaip ir mano išvardintieji patiekalai, bet vitaminų, mineralinių, skaidulinių medžiagų santykis žymiai skirsis su sveikatai palankiu patiekalu. Klausimas, ar „šlapiankos“ pusryčiai ligoninėje vaikui yra sveikatai palankus patiekalas? Manęs nedomina ligoninės, savivaldybių pasiteisinimai dėl ubagystės, mane domina jūsų, kaip specialisto, nuomonė, ar tai yra vaikui sveikatai palankus maistas?“ – klausė vienas iš diskusijos dalyvių.
A.Kranauskas sutiko, kad galima skaniau ir maistingiau pagaminti maistą už tuos pačius 3 eurus. Viskas priklauso nuo konkretaus virėjo profesionalumo ir... nuo pacientų. Esą jei šie tyli arba, užuot skundęsi ligoninės vadovybei, smaginasi „Facebook'e“, naivu tikėtis, kad kas nors pasikeis. Jei ligoninės vadovai gautų skundų apie blogą maitinimą, jie pakeistų maitinimo paslaugos tiekėją.
„Ir kitą kartą tokia maitinimo firma, taip sugadinusi reputaciją, nelaimėtų konkurso. Tai priverstų ją kitaip žiūrėti į savo darbą. Ne kartą taip jau buvo. Tikrai niekas neis gaudyti nemokšų virėjų, jei patys ligoniai tokią situaciją savo ligoninėje toleruos.
Žmonės nepatenkinti ir košėmis. Kaip ten bebūtų, visada bus nepatenkintų. Buvo norinčių cepelinų, buvo besipiktinančių cepelinais. Vieni nemėgsta mėsos, dar kiti nevalgo daržovių, vieniems nepatinka bulvės, dar kitiems – sviestas. Kaip manote, ar būtų gerai, jei nemokamai būtų tiekiamas bazinis maistas už tuos 3 eurus, o kas nori papildomai susimoka ir gauna restoraninių patiekalų? Gal taip būtų išspręsti tie nepasitenkinimai? Nors dabar panašiai yra tuose ligoninių bufetuose. Tik skirtumas tas, kad į lovą neatneša“, – atsikirto SAM atstovas.
Ligoninės direktorius: mamai labiausiai užkliuvo, kad dešra susmulkinta
Ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas tikino, kad tokią mitybą vaikui paskyręs gydytojas. Tai vienas iš kelių ligoninės dietų planų – visi naudojami produktai yra leistini šalyje, o dieta atitinka vaikų nuo 1,5 iki 4 metų mitybos reikalavimus. Juolab kad vaikas daugeliui produktų alergiškas.
„Šiandien ryte (pirmadienį ryte, – red. past.) buvau susitikęs su mama. Ko gero, priekaištų nebūtų buvę, jei ta dešra nebūtų susmulkinta, bet tai juk duodama dvejų metų vaikui. Kalbant apie daržoves, nepamirškime, kad ne visi vaikai jas valgo. Mes prie karšto patiekalo mėgstame daržovių, o su vaikais taip nėra. Yra sudėliota keletas dietų ir mes jas taikome ligoninėje. Nė neabejoju, kad siūloma ir daržovių kitomis dienomis. Kitomis dienomis vaikas gavo ir kukulių, ir kitokių patiekalų. Nėra taip, kad kasdien jis gauna dešros. Kiekvieną dieną – vis kitas valgiaraštis.
Mes maistą gaminame patys, patys perkame produktus. Tam skiriame 3 eurus per dieną. Bandėme pirkti jau gatavą maistą, bet gamintis vietoje mums pasirodė ir geriau, ir skaniau. Aišku, norėtųsi maistui skirti daugiau negu 3 eurus. Jeigu būtų galimybė ligoninei skirti didesnį finansavimą, aišku, būtų didesnės galimybės, platesnis asortimentas.
Mes turime užtikrinti visos ligoninės funkcionavimą – pirkti medikamentus, mokėti personalui algas ir pan. Visgi mūsų pirminė funkcija yra gydymas, o ne maitinimas. Pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjos nėra atskirai finansuojamos, mes joms turime mokėti atlyginimą iš tų pačių gautų pajamų, o jos mums labai reikalingos. Taigi maistui skiriame tiek, kiek galime, manau, kad panašiai, kaip ir visos kitos ligoninės“, – tikino ligoninės vadovas.
Pasak jo, per 3 ar 4 metus jis nėra gavęs nė vieno raštiško nusiskundimo dėl maisto. Nuotrauką išplatinusi mama ligoninėje guli dešimtą kartą, kadangi vaikas turi sveikatos problemų. Tai rodo, kad ji pasitiki ligonine ir žino, ko čia gali tikėtis. Ji ir pati čia maitinasi. Tačiau šįkart jai tiesiog užkliuvo šitas patiekalas.
Dietologė: net kiaulėms sudaromas rimtas valgiaraštis
Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, iš esmės demonstruotas maistas nėra nevalgomas ar labai blogas. Vieną kartą per savaitę pavalgyti šlapios dešros nėra didžiulė tragedija ar didžiulė žala sveikatai. Tačiau akivaizdu, kad sveika mityba apima kitokius produktus ir dietinis maitinimas iš tiesų turėtų būti kokybiškesnis – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
„Net kiaules šeriant joms sudaromas labai rimtas meniu – kiek turi būti baltymų, riebalų, angliavandenių. O čia kalbame apie maitinimą ligoninėje. Taigi apie ligoninės mitybos racioną turėtų būti kalbama atsakingiau, juolab kad mityba labai svarbi tam tikrų ligų atsiradimui ir gydymui“, – svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar įmanoma už 3 eurus per dieną pamaitinti vaikus kokybiškiau, dietologė teigė iki galo negalinti atsakyti į šį klausimą, kadangi viskas priklauso nuo to, už kiek pavyksta gauti produktų, o tai jau susiję su tiekimu, nuolaidomis ir pan. Beje, gydymo įstaigos paprastai gauna PVM nuolaidas, maistą perka didmenine kaina, todėl maistas kainuoja kur kas pigiau negu perkant parduotuvėje.
„Didžiausia problema, kad maistas dabar labai dažnai vežiojamas, t. y. jis nebegaminamas vietoje, o užsisakoma jau pagaminto maisto tiekimo paslauga. Kadangi maisto gaminimui naudojami pigiausi produktai, nes viešųjų konkursų metu yra perkama pigiausia paslauga, taip ir išeina išsileidę makaronai, sulipę ryžiai. Mat tokie pigūs produktai negali būti transportuojami“, – įsitikinusi J.Dobrovolskienė.
Pašnekovės teigimu, problema ta, kad išnyko vidurinioji kontrolės grandis, atsakinga už maistą. „Dabar ši institucija sumažinta iki tokio lygio, kad likęs vienas gydytojas, kuris turi ir tiekiamo maisto kokybę prižiūrėti, ir su ligoniais kalbėtis, ir visa kita daryti. Jeigu nėra pakankamai etatų, nėra ir dėmesio, bet šia linkme dabar juda ligoninių vadyba. Vyrauja požiūris, pagal kurį pinigų šiai sričiai pritrūksta“, – teigė J.Dobrovolskienė.
Perdirbti mėsos gaminiai prilyginami tabako dūmams
Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra, apdorojusi daugiau nei 800 tyrimų, kuriuose buvo ieškoma ryšio tarp mėsos dietos ir vėžio, rezultatus, yra nurodžiusi, kad perdirbta mėsa yra priskiriama tai pačiai vėžį sukeliančių veiksnių kategorijai kaip tabako dūmai arba asbestas.
Tiesa, pabrėžiama, kad tai dar nereiškia, jog ji būtų tiek pat pavojinga, kadangi viskas priklauso nuo vartojamo kiekio. Tai reiškia, kad atskirų individų rizika susirgti vėžiu, valgant perdirbtos mėsos produktus, yra gana nedidelė, tačiau ji didėja kartu su suvartojamos mėsos kiekiu: kiekviena per dieną suvalgyta 50 gramų perdirbtos mėsos porcija padidina kolorektalinio vėžio riziką 18 procentų.
Tuo tarpu dietologai pabrėžia, kad kalorijų kiekį lemia ne tik maisto kiekis, bet ir riebalų kiekis jame. Kuo daugiau į maistą papildomai dedama riebalų, tuo maistas kaloringesnis. Taigi neretai reikiamas kalorijų kiekis maiste gali būti užtikrintas, tačiau produktai parenkami dažniausiai pagal kainą ir apie tokio maisto kokybę kalbėti net neverta.
SAM atsiprašo už specialisto pasikarščiavimą
Pateikus užklausą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), ar A.Kranausko išsakyta pozicija, kurią daugelis suprato kaip pareiškimą, kad geresnio maisto ligoninėje net nesitikėtume, ir yra oficiali ministerijos pozicija, t. y. ar ministerijai šis klausimas visiškai nerūpi, SAM atstovai teigė, kad apgailestauja dėl pernelyg aršiai ir kategoriškai pasakytų kolegos žodžių, kuriuos daugelis suprato kaip nejautrumą ir visišką ministerijos nesirūpinimą sergančiais žmonėmis.
„Kiekvienas, prieš viešai komentuodamas, turėtų nesikarščiuoti ir gerai apgalvoti, ar jo žodžiai neįžeis aplinkinių. Iš tiesų, gerai pažįstame savo kolegą ir žinome, kad mitybos klausimai jam labai rūpi ir daugeliu atveju jis juos priima per daug jautriai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką yra patvirtintos SAM rekomendacijos maitinimui ligoninėse ir vadovaudamasi šiomis rekomendacijomis gydymo įstaigų administracija organizuoja maitinimą. Tačiau yra akivaizdu, kad vien tokių rekomendacijų nepakanka, nes maitinimas kai kuriose įstaigose yra tikrai nekokybiškas. Pirmiausia tokie pagrįsti pacientų skundai yra ženklas ligoninėms, kad reikia atsakingiau pasižiūrėti į pacientų maitinimą.
Būtent todėl SAM, siekdama, kad maitinimas būtų kokybiškesnis ir labiau atitiktų pacientų lūkesčius, šiuo metu rengia Maitinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo projektą, kuriuo bus oficialiai nustatyti ligonių maitinimo principai bei kokybės kriterijai tiekiamiems produktams“, – teigė SAM ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
