Visi atsakymai bus pateikti gruodžio 6 dieną Vilniaus Rotušėje vyksiančioje konferencijoje „Nuo globos link galimybių: 10 metų bendruomeninių paslaugų link“, kur bus dalijamasi patirtimi ir rezultatais.
Konferencijoje dalyvaus globos institucijų reformą vykdę ekspertai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, socialinių paslaugų teikėjai, gavėjai ir savivaldybių atstovai. Renginio metu diskusijose bus analizuojami Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva teiktos socialinės paslaugos.
Žmonių grąžinimas į bendruomenę
Kelis šimtus negalią turinčių žmonių talpinusių globos įstaigų paslaugas daliai žmonių jau keičia gyvenimas individualiuose namuose, butuose. Psichosocialinę ar intelekto negalią turintiems asmenims siūlomos dvi skirtingo lygio apgyvendinimo paslaugos: grupinio gyvenimo namai ir apsaugotas būstas.
Pagrindinis šios pertvarkymo tikslas – grąžinti šiuos žmones į bendruomenes, atverti socialinio gyvenimo, asmeninio augimo galimybes ir mokytis svarbiausių kasdienio gyvenimo ir socialinių įgūdžių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 grupinio gyvenimo namai, juose gyvena daugiau nei puspenkto šimto žmonių. Vienuose tokiuose namuose apsigyvena daugiausiai 10 asmenų turinčių negalia ir socialinis darbuotojas.
2024-aisiais grupinio gyvenimo namų skaičius padvigubės.
2024-aisiais grupinio gyvenimo namų skaičius padvigubės. Lietuvoje iš viso veiks 96 tokie namai, o juose gyvens apie 900 negalią turinčių žmonių.
Žmonėms, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią, dar vienas laiptelis aukštyn link savarankiškumo yra apsaugotas būstas. Pagrindinis jo išskirtinumas – šią paslaugą gaunantys asmenys gyvena savarankiškai, jiems apmokama būsto nuoma, komunalinės paslaugos, tačiau jie patys turi pasirūpinti pragyvenimu ir pagal poreikį jiems yra teikiama priežiūros, bet ne globos paslauga. Socialinis darbuotojas – atvejo vadybininkas padeda žmogui struktūruoti jo gyvenimą ir tik pirmąjį pusmetį skiria daugiau dėmesio.
Ketverius metus Tauragėje apsaugotame būste gyvenančiam Edvardui dabartinis jo gyvenimas primena sapną. „Labai gaila, kad institucijos, departamentai šios paslaugos nesugalvojo dar prieš 30 metų, nes tai keičia žmogaus esybę“, – tikina Edvardas.
Ši paslauga Lietuvoje plinta – savivaldybės vis dažniau ją įtraukia į paslaugų sistemą, skirtą negalią turintiems žmonėms. 2023-ųjų pradžioje apsaugoto būsto paslaugos gavėjų Lietuvoje buvo apie 200.
Didžiausias iššūkis teikiant grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto paslaugas – kaip atsikratyti institucinės kultūros ir transformuoti darbuotojų bendravimą ir požiūrį į grupinio gyvenimo namų ar apsaugoto būsto gyventojus. Šiam aspektui ekspertai skiria itin daug dėmesio, nes ne sienos lemia žmonių gyvenimo kokybę, o nuoširdus išklausymu, lygiavertiškumu paremtas santykis.
„Visos tos problemos: perteklinė pagalba, patarnavimų kultūra, neapibrėžtumo valdymas, visuomenės priėmimas ir nepriėmimas – tai yra Pertvarkos problemos, kurios juda į priekį, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – teigia Neįgaliųjų reikalų departamento institucinės globos pertvarkos koordinatorius Gytis Baltrūnas.
Kiekvienas asmuo savo gyvenimo šeimininkas
Lietuvoje teisinis veiksnumas apribotas daugiau nei 8000 žmonių, maždaug pusė tokių asmenų turi psichosocialinę ar intelekto negalią. Jie negali priimti kasdienių ir svarbių, gyvenimo kokybę lemiančių sprendimų. Šiuos skaičius didina gaji ydinga praktika apriboti veiksnumą pilnametystės sulaukusiam asmeniui, turinčiam negalią. Blogiausia, kad taip elgtis artimiesiems pataria patys socialiniai darbuotojai.
Šiuos skaičius didina gaji ydinga praktika apriboti veiksnumą pilnametystės sulaukusiam asmeniui
Prieš trejus metus siekiant pertvarkyti šią ydingą, iš sovietmečio paveldėtą sistemą, buvo pradėta teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga. Būtent šių specialistų iniciatyvos ir pagalbos dėka buvo pasiekti pirmieji laimėjimai teismuose – grąžinta žmonėms prigimtinė žmogaus teisė ir laisvė spręsti savo gyvenimą ir likimą.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresniosios patarėjos Rasos Genienės, pagrindinis pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas, kad nė vienam asmeniui nebūtų apribotas veiksnumas. „Kai yra rizika apriboti asmens veiksnumą, turėtų atsirasti asmens atstovas, kad asmuo turintis negalią būtų savo gyvenimo šeimininkas”, – sako R. Genienė.
Žingsnis laisvos darbo rinkos link
Psichosocialinę ar intelekto negalią turintys žmonės mokosi įvairių darbui reikalingų įgūdžių socialinėse dirbtuvėse: planuoti dieną, ateiti į darbą, važiuoti visuomeninio transporto priemonėmis, bendravimo su kolegomis, suvokti laiką, ritmą.
Net 27 socialinių dirbtuvių paslaugos teikėjai dalyvavo bandomajame projekte ir sulaukė daugiau kaip 600 negalią turinčių lankytojų. Iš jų 50 asmenų pavyko patobulinti darbo įgūdžius ir įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
„Stengiamasi sukurti tokį konkurencingą ir kokybišką produktą arba paslaugą, padėti žmogui įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ir galbūt pasiekti įsiliejimą į darbo rinką”, – sako Kristina Maciūtė-Stukanė Neįgaliųjų reikalų departamento Vilniaus regioninio lygmens ekspertė.
Socialinius ir darbo įgūdžius turintiems asmenims, siekiantiems įsitraukti į atvirą darbo rinką, teikiama paslauga – įdarbinimas su pagalba. Jos tikslas – padėti asmeniui įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje.
Kilus nesusipratimams kolektyve ar su darbdaviu darbo asistentas gali atlikti ir moderatoriaus funkciją. „Taip pat jis padeda žmogui, jeigu jam reikia pagalbos su darbo įrankiais, darbo vietoje ar struktūruojant savo veiklą”, – sako Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Įgyvendinant projektą įdarbinimo su pagalba paslauga buvo teikiama daugiau nei 400 asmenų.
Pagalba siekiant asmeninių tikslų
„Asmeninio asistento paslauga yra ta, kad mes nedirbame už jus, mes jums padedame”, – teigia L. Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė. Šį teiginį labai dažnai klaidingai interpretuoja tiek negalią turintys, tiek jų artimieji. Ekspertams tenka kantriai aiškinti, kad asistentas nėra tarnas, jis padeda žmogui kažkur nueiti, susikalbėti ar pavalgyti, ko paslaugos gavėjas nepajėgia atlikti.
Socialinių paslaugų sistemoje nepamirštami ir psichosocialinę ar intelekto negalią turinčio žmogaus artimieji, kurie patiria didžiulę naštą ir kartais neturi laiko net pasirūpinti savimi, išsimiegoti. Jiems teikiama laikino atokvėpio paslauga.
Planuojama, kad 2024 m. įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, laikino atokvėpio paslaugą galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Todėl turėtų didėti šios paslaugos prieinamumas.
Siekiama, kad visos Pertvarkos projekto metu bandomos ir teikiamos paslaugos užtikrintų pagrindinį tikslą: kad negalią turintys Lietuvos žmonės savarankiškėtų, įgytų pasitikėjimo savo jėgomis, išliktų šeimose, bendruomenėje, kartu su artimaisiais galėtų tobulėti ir siekti asmeninių tikslų.
