Ne vienerius metus žolininkyste besidominti Varėnos rajono gyventoja pataria, kada ir ką galima gauti iš gamtos ir kuo tai naudinga.
Pasak R.Malūnavičienės, baigus tekėti beržų sulai, kuri yra pirmasis pavasario pranašas, ateina metas rinkti naudingas augalų šaknis, po to – spygliuočių pumpurus ir tai, ką duoda žemė: įvairias žoles.
Kiaulpienė
Žoliautoja pataria būtinai išsikasti kiaulpienės šaknų. „Jų yra visur: darže, pievose, jos – lengvai iškasamos. Šaknis galima kasti iki tol, kol nepradeda formuotis kiaulpienės pumpuras“, – aiškino R.Malūnavičienė.
Nuplovus ir nušveitus jas galima valgyti vienas, pasiūlyti vaikams vietoje morkos ar susipjaustyti į salotas.
Kiaulpienių šaknys padeda atsistatyti kepenims, taip pat naudingos žarnynui, kasai, stiprina nervų sistemą, tonizuoja.
Kiaulpienė – labai naudinga vaistažolė, todėl rekomenduojama rinkti ir jaunus jos lapus. Jie padeda iš organizmo pasišalinti druskoms, detoksikuoja, gerina odą, sąnarius.
Vėliau pavasarį, kai augalas pradeda formuoti žiedus, maistui galima naudoti ir juos.
Dilgėlė
Dar vienas augalas, kuriam dėl jo naudingumo galima kurti poemas, yra dilgėlė. Žoliautoja pataria rinkti ne tik jaunus dilgėlių lapelius, tačiau ir jų šaknis.
„Tiesiog trauki iš žemės visą gumulą. Dilgėlės šaknys labai ilgos, ir labai tinka naudoti pavasarį. Valo kraują, stiprina organizmą, padeda nervų sistemai. Jas galima valgyti su salotom, taip pat rekomenduojama dilgėlių šaknų arbata. Ji puikiai tinka senyvo amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms po ligos, nusilpusiems.
Pati dilgėlė taip pat stiprina kraują ar naudojama esant mažakraujystei, tačiau ir tada, kai jaučiamas nuovargis, išsekimas, trūksta vitaminų, rekomenduojama po ligų, padeda valyti inkstus. Labai gardi trinta dilgėlių sriuba“, – komentavo moteris.
Jei dilgėlės lapeliai dedami į salotas, jas verta pakočioti kočėlu: taip dings dygumas. Galima lapelius nuplikyti ir verdančiu vandeniu, tačiau tada jie labai suminkštėja.
Geriausiai dilgėlės lapelius naudoti ruošiant žaliuosius kokteilius.
Renkami tik jaunų dilgėlių lapeliai.
Garvša
Jau netrukus pievose sužaliuos ir dar viena naudinga žolė – garšva. Kalbėdama apie ją žoliautoja taip pat akcentuoja jaunumą: garšvos lapelius reikia rinkti vos jiems pradėjus stiebtis virš žemės.
„Jie tinkami tada, kol dar nebūna pilnai prasiskleidę ir kol augalo lapeliai savo forma panašūs į žąsies koją“, – kalbėjo R.Malūnavičienė.
Garšvos patariama nepadauginti. Nors ji iš organizmo gerai valo šlapimo rūgštį iš organizmo, šalina susikaupusius skysčius, stimuliuoja imunitetą, bet tuo pačiu – ir mažinau kraujospūdį.
Šio augalo į pavasario pievų asortimentą reiktų įtraukti mažiau ir kaip pagalbinę vaistažolę. Garšvos galima dėti į salotas, į žaliuosius kokteilius.
Ūgliai
Sveikatai ir organizmui vertingi kadagių, eglių ūgliai. „Tai – ryškios salotinės spalvos ant spygliuočių augančios tarsi mažos šluotelės. Juos taip pat reikia vartoti šviežius.
Aš pati juos sumalu trintuve, ir tada man ūgliai primena riešutų skonį. Sumaltą masę galima maišyti su medumi, o suvalgyti reiktų per savaitę“, – sakė žoliautoja.
Jie pasižymi stipriomis detoksikuojančiomis savybėmis, mažina uždegimus, iš inkstų padeda pasišalinti akmenims, turi nemažai vitaminų. Jų taip pate nereikia padauginti: maždaug po pusę arbatinio šaukštelio vieną kartą per dieną. Vartoti užtektų savaitę.
Ūglius galima valgyti ir nesumaltus, skaninti jais salotas, tačiau taip – nepadauginti.
Builis, medžių lapai
Builis – ne tik į morkos lapus panašus augalas, tačiau turi ir specifinį skonį, šiek tiek primenantį morką.
Renkamas, kol jaunas ir kol nesukietėjęs stiebas.
Taip pat galima vartoti jaunus medžių lapelius: obelies, kriaušės, beržo, lazdyno: tol, kol jie minkšti.
Tinka dėti į maistą. Builis, medžių lapeliai yra taip pat vitaminų dozė pavasariui.
Galima džiovinti ir žiemai
Visi šie augalai yra renkami balandžio-gegužės mėnesiais, priklausomai nuo to, kaip anksti ima šilti oras.
Pasak R.Malūnavičienės, tinkami rinkti jie būna trumpą laiką – kol jauni, o kai kurie – vos savaitę dvi: „Tarsi pati gamta mums sakytų, ko ir kiek reikia.“
Tačiau visų šių augalų galima prisidžiovinti žiemai bei sumalti į bendrą mišinį, kurį puikiai tinka berti į sriubas, į košes, žaliuosius kokteilius ir kitur.
