„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žolininkai apie vaistažoles: „Visų iš eilės graužti nereikėtų“

Jau nuo seno daugelis žino, kad geriausias laikas rinkti vaistažoles yra iki Joninių. Tačiau žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė, lektorė Danutė Kunčienė ir lektorius, vaistininkas bei žolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Marius Lasinskas teigia, kad nereikia apsiriboti vien šiuo laikotarpiu.
Arbata ir vaistažolės
Arbata ir vaistažolės / 123rf.com
Temos: 1 Žolininkas

Pasak žolininkų, visi augalai auga ir žydi skirtingai, todėl ir jų rinkimo laikas skiriasi: „Juk visko nepaimsi vienu metu, augalas taip pat išsidėsto savo gyvenimą. Iki Joninių veši vienos gamtos gėrybės, o joms praėjus – suvešės kiti augalai“, – kalbėjo D.Kunčienė.

Pasak pokalbininkės, viskas žmogui yra dovanota paties Kūrėjo – tiek žolės, tiek medžiai, jų pumpurai ir įvairūs krūmynai. O vieną labai naudingą augalą dauguma iš mūsų turi tiesiog savo sode. Tai – juodasis serbentas.

„Nugenėjus jo krūmus, nevalia išmesti nė vienos šakelės. Kotelius ir lapelius galima susidžiovinti ir sumalti. Šis augalas suteiks išskirtinį skonį ir aromatą ruošiant arbatą. Juodieji serbentai turi daug vitamino C ir įvairių mikroelementų. Lapų pumpurų antpilas palengvina atsikosėjimą, gerina antinksčių darbą, stimuliuoja nervų sistemą ir t.t. Taip pat šių krūmų lapelių galima dėti ir raugiant daržoves“, – kalbėjo žolininkė.

Sekminės – beržų lapų skynimo laikas

Neseniai praėjo Sekminės. Pasak D.Kunčienės, šiuo metu jau senų senovėje buvo renkami beržų lapeliai tiek grožiui, tiek sveikatai. „Dabar beržai turi itin daug veikliųjų medžiagų. Šių medžių lapeliai skirti veidui prausti, vaikams maudyti. Per Sekmines nuskintą ir sudžiovintą beržo šakelę galima dovanoti naujagimiui, besilaukiančiai moteriai ar būsimai močiutei, kad mažylis būtų sėkmingas ir sveikas“, – pasakojo klubo prezidentė.

D.Kunčienė sako, kad dilgėlė – taip pat labai naudinga žolė. „Žinoma, jas gal labiau reikėjo skinti tada, kai buvo ką tik išdygusios ir dar turėjo violetinį atspalvį. Tokios jos pačios naudingiausios“, – atkreipė dėmesį pokalbininkė.

Tiems, kurie turi problemų dėl veido odos ir jaunatviškų spuogų, žolininkė rekomenduoja lygiomis dalimis sumaišyti džiovintų dilgėlių, beržo lapelių ir varnalėšų, viską užpilti spirituotu skysčiu ir tepti ar tiesiog dezinfekuoti veidą. „Toks mišinys labai tinka ir galvos odai, norint sustiprinti plaukų šaknis. Taip pat rekomenduojama naudoti tiems, kas turi riebią galvos odą“, – rekomendavo D. Kunčienė.

Tačiau klubo prezidentė pirmiausia visiems pataria sustiprinti vitaminais savo pačių organizmą vartojant augalus iš karto, o ne skubant juos džiovinti ir šaldyti žiemai. Pasak žolininkės, dažnai nutinka taip, kad, pasibaigus šaltajam metų sezonui, dauguma per vasarą sukauptų augalų taip ir lieka šaldytuvų kamerose ar spintelėse.

Taip pat pokalbininkė atkreipia dėmesį, kad rinkti žoleles reikia eiti gerai ir džiaugsmingai nusiteikus. Tada ir augalas jo vartotojui atiduos tik pačias geriausias savo savybes.

Dilgėlės ne tik padeda sustiprinti plaukus ir dezinfekuoti probleminę veido odą, bet ir mažina cukraus kiekį kraujyje bei didina kraujo krešumą, todėl vartoti šios žolės produktus patartina itin atsakingai.

Geriausi, kai žydi

M.Lasinskas pritaria posakiui, kad iki Rasų šventės reikia susirinkti daugumą augalų, tačiau taip pat pabrėžia, kad kai kurie iš jų pradeda žydėti šiek tiek vėliau, todėl liaudyje paplitusio patarimo iki galo įgyvendinti nepavyks.

„Taip, šiuo metu galime rasti daugiausia žydinčių augalų. Tačiau posakis, kad žoleles reikia spėti susirinkti iki Joninių, nėra visiškai tikslus todėl, kad ne visi jie pražysta ir subręsta vienodu laiku. Pavyzdžiui, viržius rinksime liepos mėnesio pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, gaurometis taip pat yra renkamas liepos pradžioje, jo masinio žydėjimo metu, kiaulpienių šaknis kasime rudenį arba kitą pavasarį – kovą arba balandį. Taigi, augalus skiname tada, kai jie turi daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų, t.y. jų žydėjimo metu“, – teigė vaistininkas.

Pokalbininkas, kaip ir žolininkė D.Kunčienė, sako, kad šiuo metu reikėtų suskubti prisirinkti dilgėlių, gražesnių jų lapų. „Rudenį jau yra renkamos ir dilgėlių sėklos. Pačias dilgėles galima susidžiovinti ir daryti arbatas žiemos periodu. Galima vartoti ir šviežias. Šis būdas net geresnis, nes ką tik nuskintas augalas turi daugiausia naudingų biologinių medžiagų“, – akcentuoja M.Lasinskas.

Vaistažolių paruošimas žiemai

Dilgėles, kaip, beje, ir kitus augalus, pasak doktoranto, žiemai galima paruošti įvairiais būdais. Vienas iš tokių – su lėtaeige sulčiaspaude išsispausti dilgėlių sulčių ir supilti jas į ledukams šaldyti skirtas formeles. „Tokiu būdu žiemą turėsite šviežių dilgėlių sulčių arbatos. Taip šaltajam periodui galima pasiruošti daugelį surinktų augalų“, – kalbėjo vaistininkas.

Tokius augalus kaip garšvos, dilgėlės, kiaulpienės žiedai ir pan. galima susidėti į maišelius ir iš karto dėti į šaldymo kamerą. Taip pat juos galima tiesiog džiovinti.

Kol dar nėra uogų, pašnekovas rekomenduoja rinkti juodųjų serbentų, aviečių, žemuogių bei vynuogių lapus. „Galima juos paruošti arba atskirai, arba daryti mišinius. Tokiu būdu turėsite kepenis ir organizmą stiprinančių, nuo įvairių uždegiminių procesų apsaugančių arbatų. Sudžiovinus lapus galima paprasčiausiai sutrinti grūstuvėje. Vartoti šiuos miltelius rekomenduojama maždaug po vieną valgomąjį šaukštą per dieną, įmaišant juos į maistą arba tiesiog suberiant į vandenį ir išgeriant“, – rekomendavo M.Lasinskas.

Padeda ne visada

Vaistininkas pabrėžia, kad Lietuvoje naudingųjų augalų yra apie 2 tūkst., tačiau apie 100 iš jų – nuodingi. „Todėl visų iš eilės graužti nereikėtų“, – juokavo M.Lasinskas.

Doktorantas sako, kad rimtas gydymasis vaistažolėmis yra tada, kai žmogus per dieną išgeria apie 1-1,5 litro pasirinkto augalo arbatos. Tokį augalo vartojimą reikėtų tęsti 7 dienas. Joms praėjus būtina 3 dienų pertrauka. Tokio pobūdžio gydymo kursą, pasak vaistininko, reikia tęsti apie 2-3 mėnesius.

Įvairių žolelių ar augalų mišinius žolininkas pataria gerti 3 savaites iš eilės, paskui daryti 7 dienų pertrauką. Toks gydymosi kursas taip pat turėtų trukti apie 2-3 mėnesius.

„Žinoma, yra situacijų, kai žmogus gydomąsias arbatas geria pusmetį ar net metus, tačiau jos jam nepadeda. Natūralu, jeigu liga įsisenėjusi, ne taip greitai ją išprašysi. Galiausiai žolelės suteiks pagalbą tik tada, kai pradėsime spręsti tikrąsias ligų priežastis“, – įsitikinęs pokalbininkas.

Pasak M.Lasinsko, be gydymosi vaistažolėmis, būtina keisti ir gyvenimo būdą ar net požiūrį į kai kuriuos dalykus: susireguliuoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti ir t.t.

„Dažnai tenka girdėti, kaip žmonės sako, jog “nevirškina„ vyro ar žmonos darbo, pažįstamo ar dar ko nors. Reikia pradėti priimti žmones tokius, kokie jie yra, ir tik tada augalas tau padės. Jis tėra baigiamasis akcentas, kaip sakau – braškė ant torto“, – teigė vaistininkas.

Primename, kad nors vaistažolės ir gali palengvinti kai kuriuos ligų simptomus, dėl rimtesnio gydymo būtina kreiptis į medikus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs