– Ar tikrai šiais laikais vaistažolės gali būti aktualios, kai yra tokia didelė veiksmingų, greito poveikio vaistų pasiūla?
– Dažnai tie cheminiai vaistai tik numalšina simptomus, negydydami ligos priežasties. Arba gerindami vieno organo būklę, jie kenkia kitiems. Čia kalbu apie preparatus nuo skausmo, grybelio, antibiotikus ir pan.
Todėl visada patariu prieš vartojant vaistus įvertinti riziką, kad paskui netektų gailėtis dėl baisesnių pasekmių: užsiteršusių kepenų, sutrikusių inkstų ar skrandžio opos.
Visada patariu prieš vartojant vaistus įvertinti riziką, kad paskui netektų gailėtis dėl baisesnių pasekmių.
Žolelės – natūralus gamtos produktas, jos veikia švelniau, subalansuoja organų sistemų veiklą, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja bioenergetiką, gerina virškinimą, gydo vidaus ir išorės žaizdas, taigi yra visapusiškas antiseptikas.
Jos valo organizmą, papildo jį įvairiais mikroelementais ir vitaminais, padeda prisitaikyti keičiantis sezonams ar patiriant stresą, praplečia dienos racioną.
Beje, pavienių žolelių negalima vartoti ilgą laiką (jas reikia vis keisti), todėl visada saugiau vartoti žolelių mišinius.
– Kas lemia, jog vieniems vaistažolės iš tiesų padeda, o kiti nejaučia jokio poveikio ir nusivilia jų veiksmingumu?
– Dažniausiai veiksmingumu nusiviliama, kai pasirenkama netinkama žolelė ar jų mišinys.
Taip pat jei organizmas labai užterštas, pradėjus gerti vaistažolių arbatas jis ima intensyviai valytis, todėl sveikatos būklė gali ir pablogėti.
O kartais tiesiog pats žmogus būna neigiamai nusiteikęs prieš vaistažolių vartojimą – tada jos tikrai nepadeda.
Pirmiausia patarčiau įsiklausyti į savo organizmą, pažinti turimas ligas ir pagal tai rinktis tinkamiausias vaistažoles. Šiuo klausimu geriausia kreiptis į žolininkus.
Kita vertus, su žolelėmis yra taip pat, kaip ir su cheminiais vaistais – jei vienam tinka, dar nereiškia, kad ir kitam būtinai tiks. Todėl vaistažolę reikia išbandyti.
Be to, dažnai žmonės susižavi kokia nors žolele ir net nepastebi, kad tam tikros augalo savybės jiems netinka. Pavyzdžiui, medetka – atrodytų, žolelė nuo visų ligų, tačiau ji mažina kraujo spaudimą, tad tinka ne visiems. Nors mišinyje su kitomis žolelėmis, kurios nemažina kraujo spaudimo, to medetkų poveikio nejustume.
Dažnai žmonės susižavi kokia nors žolele ir net nepastebi, kad tam tikros augalo savybės jiems netinka.
Taip yra ir su mėta: ji didina skrandžio rūgštingumą, bet vartojama su anyžiniu lofantu, kuris jį mažina, rūgštingumą didinantis mėtos poveikis nepasireiškia.
Beje, kad išsaugoti žolynų vaistines savybes, svarbu juos plikyti stikliniame, moliniame ar keramikiniame arbatinuke, praėjus minutei nuo vandens užvirimo.
Stambias žoleles pritrauks per 45–60 min., smulkūs lapeliai per 10–20 min. Šaknis ir uogas reikėtų užplikyti termose ir palikti per naktį.
– Kokias išskirtumėte penkias žoleles, kurios, jūsų nuomone, yra universaliausios ir kurias rekomenduotumėte daugeliui turėti savo namuose?
– Tikrasis margainis (tiesa, jis ne vietinis, jį reikia auginti darže) – pravers turint virškinimo problemų, apsinuodijus, atsiradus alergijoms, užklupus rotavirusui, norint išvalyti kepenis nuo toksinų.
Paprastoji kraujažolė – nepamainoma žolelė moterims; reguliuoja hormonus, gerina virškinimą, padeda turint nereguliarias ir gausias mėnesines, valo kraują, skatina kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, ramina spazmus, padeda nuo migrenos, stabdo kraujavimą. Naudotina gimdos vėžio prevencijai.
Juodauogio šeivamedžio žiedai – stiprina imuninę sistemą, skystina kraują ir vidurius, valo inkstus ir šlapimo takus, yra nepamainomi peršalus (ypač esant kosuliui).
Anyžinis lofantas – mažina skrandžio rūgštingumą, slopina alergijas, stiprina imunitetą, padeda peršalus ir kosint.
Paprastasis kietis – gerina virškinimą, ramina, atpalaiduoja spazmus, varo parazitus iš organizmo.
Kaip ir minėjau, geriausia šias žoleles vartoti maišant su kitomis. Tačiau sunku apsiriboti tik penkiomis vaistažolėmis. Kaip galima pamiršti kiaulpienę, dilgėlę, gaurometį, jonažolę, ramunėles, medetkas, liepžiedžius, šalpusnius, mėtą, beržą, vingiorykštę, lakišių, kaštonų žiedus?
Todėl penkių žolelių namų vaistinėlėje tikrai neužtenka. Kiekvienas žmogus turi atsižvelgti į savo asmenines ligas ir prisitaikyti sau tinkamas žoleles bei jų mišinius.
– Kokių žolelių patartumėte vartoti rudenį?
– Rudenį reikėtų stiprinti imuninę sistemą. Pati gamta mums padeda: sunoksta juodauogio šeivamedžio uogos, raukšlėtojo erškėčio vaisiai, subręsta obuoliai.
Imunitetą stiprinti padėtų peršalimą gydančios žolelės (liepžiedžiai, čiobreliai, raktažolės, šeivamedžio žiedai). Nereikėtų galvoti, kad jos tinkamos tik gulint lovoje su temperatūra – prevencija visada svarbiau už gydymą.
Vyresniems žmonėms siūlau ežiuolę (ji skystina kraują, tad tiks ir infarkto, insulto prevencijai). Vaikams labiau tiktų juodauogio šeivamedžio žiedų ir uogų, pavasarinės raktažolės, anyžinio lofanto arbatos.
– Kokios žolelės būtų tinkamiausios artėjant žiemai, o taip pat ir kitais metų laikais?
– Žiemą, sulėtėjus gamtos ritmui, laikas gydyti įsisenėjusias ligas. Šiuo metu verta tikslingai gerti didesnį kiekį individualiai parinkto žolelių mišinio arbatų.
Tiesa, svarbu atminti, kad organizmas visapusiškai valosi, stiprėja ir serga daug rečiau, jei vartojamos įvairios žolelės (jas vis keičiant) visus metus.
Pavasarį naudinga valyti po žiemos užsiteršusį organizmą. Tam nepamainomos kiaulpienių, dilgėlių, varnalėšų, takažolių, asiūklio, beržų lapų, kraujažolių, lakišių, margainio arbatos.
Vasarą patarčiau patiems prisiskinti šviežių kvapnių žolelių ir iš jų virtis arbatas.
Užtenka į arbatą dėti trijų–penkių rūšių žoleles, užsiplikyti ir gurkšnoti visą dieną, pavyzdžiui, truputį gydomųjų, valančiųjų (kiaulpienės lapų ar žiedų, notrelių ar dilgėlių, beržo ar varnalėšos lapų, eglės ar pušies jaunų ūglių) ir kelias šakutes kvapnių žolelių (tinka mėtos, anyžinis lofantas, vaistinis ir kvapusis šalavijai, monardos, mairūnai, serenčių žiedai, levandos, pelyno lapeliukas, peletrūnas, medetka, kmynų šalelės, krapai, petražolės, beržų ir liepų lapai, kraujažolės, raudonėliai).
– Kaip perkant žinoti, kad vaistažolės yra tinkamai paruoštos, kokybiškos?
– Vaistažolės turi būti gerai išdžiovintos. Tą galima atpažinti iš jų spalvos: kuo daugiau žalumo ir spalvų – tuo geriau. Pavyzdžiui, medetkų ir serenčio žiedai išlieka oranžiniai. Tik agurklė išdžiūvusi pasidaro pilka.
Taip pat visada patarčiau rinktis stambiau karpytas žoleles: užplikytos stikliniame arbatinuke jos gražiai išsiskleidžia, nekemša filtro.
Tuo tarpu į miltelius susmulkintų žolelių galiojimo laikas baigiasi greičiau, sunku atpažinti į jų sudėtį įeinančius augalus, nematyti tikrosios kokybės.
Vietoje vaistų: kokias žoleles rinktis?
Paprašyta įvardyti, kokios vaistažolės galėtų pakeisti cheminius preparatus tam tikrų sutrikimų atvejais, M.Smilgytė pataria vartoti:
-
Esant prastai emocinei būklei (nerimui, įtampai, stresui), tamsiuoju metų laiku, turintiems aukštą kraujo spaudimą tiks siauralapis gaurometis, kitiems – jonažolė. Vakarais naudinga gerti raminamąsias arbatas.
-
Norint turėti daugiau energijos, padidinti produktyvumą padės kraujotaką gerinančios ir organizmą valančios arbatos (kaštonų žiedai, kraujažolė, vynuogių lapai, graikinio riešutmedžio lapai, ginkmedžio lapai, dilgėlė, varnalėša, eglių ir pušų spygliai, mėtos, anyžinis lofantas, jazminas, žalioji arbata).
-
Geram, kietam miegui – stipriausiai veikia apynys (užtenka vieno jo spurgo į puodelį likus pusvalandžiui iki miego); taip pat stipriai ramina ir migdo melisos, ramunėlės, liepžiedžiai, paprastasis kietis, pelynas, siauralapis gaurometis, bijūnų žiedai, geltonžiedis barkūnas, pluoštinių kanapių žiedai.
-
Geresnei odos, plaukų būklei – plaukams plauti ir odai valyti labiausiai tinka beržų lapų arbata. Taip pat varnalėšos, liepų lapų ir žiedų, ajerų, apynių, medetkų, ramunėlių (šviesiaplaukiams), dilgėlių (tamsiaplaukiams) nuovirai.
-
Plaukų būklei gerinti ir kasdienei odos priežiūrai geriausia naudoti fitolius – augalų aliejines ištraukas. Keli lašai ant drėgnos odos efektyviai pamaitina, apsaugo nuo neigiamo aplinkos poveikio. Naudojant fitolius plaukams, pranyksta pleiskanos, jie nustoja slinkti, tampa minkšti, pamaitinti, paklusnūs ir sveikai blizgantys; pagerėja jų augimas.
-
Esant peršalimui ir jo simptomams – liepžiedžiai, aviečių lapai ir šakelės, juodųjų serbentų lapai ir šakelės, juodauogio šeivamedžio žiedai ir uogos, pavasarinė raktažolė, beržo pumpurai, alyvų žiedai, šliaužiančioji tramažolė, kiaulpienės, čiobreliai, šalpusniai, gysločiai, monardos, ežiuolės, anyžinis lofantas.
-
Imuninės sistemos stiprinimui – juodauogio šeivamedžio žiedai ir uogos, pavasarinė raktažolė, anyžinis lofanas, ežiuolė.
-
Skausmui malšinti (pvz., migrenai, mėnesinių skausmams) – kraujažolė, ramunėlės, medetkos, jonažolė, skaistenis, šalavijas, dilgėlė.
-
Norint subalansuoti apetitą – kmynai, margainis, varnalėša, kiaulpienė, gumbinė ir tikroji saulėgrąža, pelynas, paprastasis kieris, peletrūnas, ožragė, saldžialapė kulkšnė, krapai, petražolės, raudonėlis, ajeras, ramunėlės.
-
Esant pilvo pūtimui – kalninis dašis, raudonėlis, kmynai, ramunėlės, paprastasis kietis, pelynas.
-
Padidėjusiam skrandžio rūgštingumui – liepų lapai, anyžinis lofantas, mėlynžiedė ožragė, saldžialapė kulkšnė, linų sėmenys, avižos, ajeras, topolių pumpurai, šviežios kopūstinės daržovės.
-
Širdies ritmo sutrikimams – vaistinė žvirbliarūtė, gudobelė (lapai, žiedai, uogos), sukatžolė.
Moterims specialistė rekomenduoja rinktis kraujažolę, skaistenį, šalaviją, juozažolę, jonažolę (tamsiuoju metų laiku), dilgėlę, nakvišą, rasakilą ir kitas žoleles, reguliuojančias hormonus. Jos padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą, atstatyti kraujo sudėtį, mažinti skausmus; yra vartotinos gimdos vėžio prevencijai, menopauzės periodu (ypač šalavijas su juozažole).
Vyrams, turintiems prostatos hiperplaziją ar kitus urologinius sutrikimus, M.Smilgytė pataria vartoti lazdyną, siauralapį gaurometį, dilgėlę, raudonąją šaknį ir kitas žoleles, stiprinančias šlapimo takus, inkstus ir prostatą. Šių žolynų arbatas rekomenduojama gerti iki 16 val.
