P.M.Williamsas daugiau nei 40 metų dirbo vienoje žymiausių alkotesterių gamintoju „Lion Laboratories Limited UK“. Šiandien jis teismo konsultantas bylose, susijusiuose su alkoholio vartojimu ne tik JK, bet ir kitose šalyse (Australijoje, Pietų Afrikoje, Airijoje, JAV, Singapūre ir kitur).
Mokslininkas yra daugelio tarptautinių bei JK mokslinių ir teismo medicinos draugijų narys, jis yra publikavęs daugybę straipsnių apie alkoholio poveikį organizmui bei alkoholio lygio nustatymo metodus, skaito šiuo klausimu pranešimus tarptautinėse konferencijose, diskutuoja apie tai televizijos ir radijo laidose.
Taip pat jis veda mokymus, susijusius su alkoholio tema, policininkams, teisininkams, medikams, teismo ekspertams bei konsultuoja JK vyriausybę dėl teisės aktų, susijusių su alkoholio vartojimo ir vairavimo išgėrus kontrole.
– Kodėl žmonėms dažnai sudėtinga kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį?
– Todėl, kad žmonėms patinka jį vartoti. Alkoholis – atpalaiduojanti medžiaga ir, jeigu jo išgeriama nedaug, tai nėra problema.
Alkoholį vartojančius žmones galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji – tai mažai geriantys žmonės, kurie paprastai alkoholį vartoja kaip socialinį atributą, pavyzdžiui, geroje kompanijoje išgeria stiklo vyno ir niekam nesukelia rūpesčių. Tokie žmonės, beje, sudaro apie 90 proc. populiacijos.
Likusius 10 proc. dalinasi žmonės, kurie geria daug, vairuoja išgėrę ir jiems tai nerūpi, bei ligoniai, nuo alkoholio priklausomi žmonės, kurie norėtų kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį, tačiau nesugeba.
– Kodėl alkoholis vienus žmones ramina, o kitus kaip tik įaudrina ir stumia į konfliktus?
– Paprastai mūsų elgesį visuomenėje kontroliuoja socialiniai įgūdžiai. Jeigu žmogus savo viduje yra agresyvus, dėl socialinių įpročių ir taisyklių jis to neparodo, t. y. slopina savo agresyvumą. Alkoholis socialinius suvaržymus pašalina, todėl viskas, kas yra giliai paslėpta, išsiveržia į paviršių.
Kita priežastis, kodėl išgėrę žmonės gali tapti agresyvūs, yra ta, kad alkoholis mažina insulino kiekį kraujyje, dėl to žmogus pasijaučia alkanas, o alkis – vienas seniausių žmogaus instinktų. Kai pirmykščiai žmonės jausdavosi alkani, jie eidavo medžioti, o ši veikla neišvengiamai susijusi su agresija.
Dažnai išgėrę žmonės mano, kad jie tampa geresni, bet iš tiesų apgirtę mes tampame blogesni.
Taigi alkoholis pašalina daugelį socialinių suvaržymų. Pavyzdžiui, būdami blaivūs, mes niekada nesišlapintume viešoje vietoje, o išgėręs žmogus tai gali padaryti be jokių problemų. Dažnai išgėrę žmonės mano, kad jie dėl alkoholio tampa geresni, bet tai netiesa. Iš tiesų apgirtę mes tampame blogesni, mums tik taip atrodo, kad esame geresni.
Taigi alkoholis nedaro mums jokios teigiamos įtakos, tam tikrais atvejais tik sumažina nedrąsumo, drovumo jausmą.
– Kaip alkoholis keičia žmogaus savijautą ir reakcijas?
– Vienareikšmio atsakymo nėra, kadangi žmogus, esant tam pačiam alkoholio lygiui, priklausomai nuo to, jis kyla ar krenta, jaučiasi skirtingai. Tik išgėrus alkoholio lygis kraujyje kyla, o kai žmogus nustoja gėręs, alkoholio lygis, pasiekęs savo aukščiausią tašką, krenta. Alkotesteris gali rodyti tą pačią vieną promilę, tačiau pirmame taške, t. y. kai alkoholio lygis kyla, žmogus paprastai jaučiasi geriau nei tada, kai jis krenta.
Be to, savijautą bei girtumo pojūtį lemia daug kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkotesteris gali rodyti, kad žmogui negalima vairuoti, nors jis išgėrė nedaug. Tačiau galėjo prisidėti nuovargis, alkis, lėktuvo skrydis, nemiga ir pan.
Beje, žmonės, kurie vartoja alkoholio dažnai, gerdami jaučiasi geriau už tuos, kurie išgeria retai. Taip yra todėl, kad pirmųjų organizmas yra apsipratęs su alkoholiu. Tai nereiškia, kad alkotesteris rodys mažiau promilių, jie tiesiog geriau jausis, nes organizmas bus mažiau apnuodytas šios medžiagos.
Moterys turi didesnes kepenis nei vyrai, todėl alkoholis iš jų organizmo pašalinamas greičiau.
Tačiau noriu pabrėžti, kad vairuoti išgėrus labai pavojinga, net jei žmogui atrodo, kad jis išoriškai jaučiasi gerai, pavyzdžiui, tiesiai vaikšto, jo koordinacija nesutrikusi, kalbėjimas sklandus.
Ėjimą, kalbėjimą tam tikra prasme įmanoma kontroliuoti ir atkartoti, bet savo reakcijų atkartoti neįmanoma. Jeigu mus apakina šviesa, mes automatiškai užsimerkiame. Mes negalime kontroliuoti savo reakcijų, o alkoholis jas keičia.
– Ar galima paskaičiuoti, per kokį laiką iš organizmo bus pašalintas tam tikras alkoholio kiekis?
– Alkoholio skaidymo greitis svyruoja nuo 0,25 iki 0,1 promilės per valandą. Jis priklauso nuo daugelio pašalinių veiksnių – pavyzdžiui, ar geriant valgoma. Su maistu alkoholis skaidomas greičiau, kadangi maistas paskatina kepenyse fermentų enzimų gamybą, kurie pagreitina ir valdo visus organizme vykstančius gyvybiškai svarbius procesus, taigi ir alkoholis skaidomas greičiau.
Taip pat įtakos turi ir lyties veiksnys. Moterys turi didesnes kepenis nei vyrai, todėl alkoholis iš jų organizmo pašalinamas greičiau. Greičiau su alkoholiu susitvarko, treniruoti, sportiški, daugiau raumenų turintys žmonės.
– Galima išgirsti daugybę įvairiausių siūlymų, kaip neapgirsti ir greičiau prablaivėti. Pavyzdžiui, siūloma kartu su alkoholiu gerti daug vandens, kavos, nemaišyti skirtingų alkoholio rūšių, numigti...
– Iš tiesų išvalyti organizmą nuo alkoholio padeda tik laikas, visi kiti triukai yra mitai. Esu girdėjęs jų įvairiausių.
Buvo atvejis, kai žmogus bandė naudoti kažkokį iš šių būdų, tikėdamasis, kad tai padės jam pripūsti mažiau promilių. Tai ne tik nepadėjo, bet jį nubaudė dar ir už tai, kad jis bandė išvengti bausmės slėpdamas savo girtumą, kadangi bandymas išvengti bausmės taip pat yra baudžiamas.
Tam tikri dalykai gali pagerinti tik savijautą, bet nepaveiks alkoholio skaidymo greičio. Pavyzdžiui, miegant kepenys, kurios ir užsiima alkoholio šalinimu, veikia lygiai taip pat, kaip ir būdravimo metu, nei greičiau, ne lėčiau.
Kalbant apie skirtingų alkoholio rūšių maišymą, pagrindinis mus veikiantis ingredientas yra alkoholis, visi kiti gėrimo komponentai tiesiog suteikia skirtingą skonį, kvapą, spalvą. Kita vertus, pavyzdžiui, alkoholiniuose gėrimuose yra medžiagų, kurios savo ruožtu sukelia regos ir koordinacijos pakitimus, taigi dar labiau sustiprina alkoholio kaip cheminės medžiagos poveikį.
– Visgi koks yra saugus alkoholio kiekis, kurį išgėrus dar galima sėsti prie vairo?
– Sugebėjimas važiuoti tiesia linija apsunkinamas jau esant 0,1 promilės apsvaigimui, o tai yra vos vienas gėrimas, tarkime, bokalas alaus vidutinio sudėjimo žmogui. Nuo 0,2 promilės prastėja dėmesys, sunku jį paskirstyti tarp kelio ir parodymų skydelyje sekimo. Tačiau yra žmonių, kurie mano, kad ir po trijų bokalų alaus vairuos gerai. Tai yra apgaulingas ir niekuo nepagrįstas manymas.
Kita vertus, jei žmogus taip mano ir jaučiasi, sunku jį įtikinti atvirkščiai. Tokiu atveju gali padėti socialinis spaudimas, pavyzdžiui, keleiviai gali atsisakyti važiuoti su tokiu vairuotoju.
Galima priimti krūvą įstatymų, bet įstatymai nekeičia žmogiškojo elgesio. Žmonės neplešia banko ne todėl, kad tai draudžia įstatymai, o todėl, kad jie žino, ką jie daro. Lygiai taip pat vairavimas išgėrus šiandien susijęs su moralės klausimais.
Žmonės nevairuoja išgėrę todėl, kad mano, jog tai negerai, o ne todėl, kad įstatymas draudžia. Lietuvoje, panašu, tai socialiniu požiūriu toleruojama, todėl žmonės vairuoja išgėrę, nepaisant to, kad įstatymai tai draudžia.
– Ar Jungtinėje Karalystėje vairavimas išgėrus nėra problema?
– Girtų vairuotojų pagaunama, tačiau dažniausiai jie būna išgėrę labai didelę alkoholio dozę. Tai žmonių, kurie apskritai vartoja daug alkoholio, grupė. Jau kalbėjome, kad ji sudaro tik 10 proc. visos populiacijos.
Kad vairavimas išgėrus būtų vertinamas kaip nepriimtinas, reikia laiko. Jungtinei Karalystei (JK) prireikė maždaug 40 metų. Kai aš buvau studentas, sėsti prie vairo išėjus iš baro būdavo normalu. Visi tai darydavo.
Vėliau buvo priimti griežtesni įstatymai, o dar vėliau pasikeitė žmonių požiūris. Dabar ne tik nemadinga, bet ir nepriimtina vairuoti išgėrus. Jei prieš 30–40 metų ką nors pagaudavo girtą prie vairo, iš jo aplinkiniai tiesiog pasijuokdavo. Dabar reakcija yra smerkianti, tai jau nelaikoma pokštu.
Beje, pernai bendradarbiavimo su policija metu susidūriau net su šešiais lietuviais, kurie vairavo girti ir padarė avarijas, kuriose visais atvejais žuvo žmonės. Beveik visos avarijos įvyko ryte. Žmonės, šeštą ryto po naktinės pamainos grįžę namo, ištuštino degtinės butelį, kurį turėjo namuose, o tada, aštuntą ryto, sėdo prie vairo ir užmušė žmogų.
Kad vairavimas išgėrus būtų vertinamas kaip nepriimtinas, reikia laiko. Jungtinei Karalystei prireikė maždaug 40 metų.
Jiems nustatytas girtumas 3–4 kartus viršijo limitą (leistinas alkoholio limitas Jungtinėje Karalystėje – 0,8 promilės). Taigi jie buvo visiškai girti. Tačiau jiems atrodė normalu sėsti prie vairo.
Tikiu, kad ne visi Lietuvoje taip elgiasi, bet mūsų šalyje lietuvių, taip pat ir lenkų padarytų rimtų avarijų, kai vairuotojas būna neblaivus, statistika gerokai aukštesnė nei vietinių žmonių.
– Kokios visuomenės auklėjimo priemonės veiksmingiausios?
– Gal ir žiauriai nuskambės, tačiau geriausiai auklėja patys įvykiai. Tarkim, įvyksta labai rimta avarija, kurioje žūva vaikas, žiniasklaidos priemonės ją paviešina, televizija kalbina žuvusio vaiko mamą... Ne tam, kad reikalautų griežtinti įstatymus, nes įstatymai jau yra, tiesiog žmonės į juos nereaguoja. Tokiu būdu viešinami įvykiai daug geriau veikia žmones nei įstatymai, nes jie ima suvokti, kokia nelaime gali baigtis vairavimas išgėrus.
Reikia ne tik gąsdinti žmones – gąsdinimas, aišku, irgi padeda, bet tai daug platesnio auklėjimo dalis. Pirmiausiai reikia žmones auklėti, kad jie suvoktų savo veiksmų pasekmes.
Politikai mėgsta įvairiose konferencijose kalbėti, kad reikia mažinti legalų promilių limitą, bet jie nesupranta, kad jokia viena priemonė nieko nepakeis, reikia viso jų komplekso.
Štai pavyzdys: kai Airijoje buvo sumažintas promilių limitas vairavimui, mirčių skaičius keliuose nesumažėjo, o padidėjo net 17 proc. Kodėl? Tiesiog nebuvo pagalvota apie tai, kad tuomet reikia padidinti patruliuojančių policininkų skaičių, o kai jų liko tiek pat, jiems teko užsiimti tais vairuotojais, kurie buvo pagauti su 0,2 promilės, todėl visiškai girti vairuotojai į policininkų akiratį papulti nespėdavo.
Pirmiausiai reikia žmones auklėti, kad jie suvoktų savo veiksmų pasekmes.
Kitaip tariant, dėl padidėjusio policininkų užimtumo pro juos praslysdavo daugiau tikrai girtų vairuotojų, kurie vėliau padarydavo rimtas avarijas.
– Kodėl skirtingose šalyse leidžiama vairuoti su skirtingu promilių skaičiumi?
– Kai kuriose šalyse tai susiję su religija, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse apskritai draudžiamas alkoholis, kitur dažniausiai tai politinis susitarimas.
Tačiau vėlgi noriu pabrėžti, kad ne promilių limitas lemia saugumą keliuose. Pavyzdžiui, JK leistinas promilių skaičius prie vairo yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau keliai yra labai saugūs. Esame antri pasaulyje pagal saugumą keliuose, nes įsitvirtinusi kultūra nevairuoti išgėrus.
– Lietuvoje periodiškai kalbama apie būtinybę įteisinti nulio promilių limitą. Kokia kitų šalių patirtis šiuo aspektu?
– Toks limitas yra kai kuriose Azijos šalyse. Anksčiau kai kurios Europos šalys taip pat jį turėjo, tačiau dabar to niekur nėra. Kita vertus, tose šalyse, kuriose galiojo nulio promilių limitas, buvo nerašytos taisyklės, kad už nedidelį skaičių po kablelio nebausdavo.
Šiek tiek promilių galima turėti netgi pavalgius tam tikro maisto – pavyzdžiui, suvalgius šviežios duonos, keptos su raugu, kai kurių vaisių. Iš esmės bet koks maistas, kuriame yra cukraus, turi šiek tiek alkoholio. Aišku, nuo maisto neapgirsite ir juolab nepasiteisinsite, jei pripūsite pakankamą skaičių promilių.
Bet kuriuo atveju nėra jokios prasmės įteisinti nulio promilių limitą. Tai skleidžia neteisingą žinią, kad išgėrus vairuoti yra neteisėta. Teisinga žinia yra ta, kad vairuoti išgėrus yra nesaugu. Būtent šią žinią pradedant nuo mokyklų, koledžų, universitetų, baigiant vairavimo mokyklomis ir informavimo priemonėmis reikėtų skleisti.
– Mūsų šalyje pastaruoju metu aktyviai diskutuojama apie būtinybę įdiegti alkotesterius nuomojamose automobiliuose. Ši diskusija įsiplieskė po skaudžios avarijos, kai gatvėje „CityBee“ automobilį pasiėmęs girtas vyras užmušė jauną moterį. Ką Jūs apie tai manote?
– Dauguma žmonių girti vairuoja savo automobilius, todėl nemanau, kad tokia priemonė iš esmės ką nors pakeis. Kita vertus, tokia priemonė yra galima kaip platesnės visumos dalis, nes pagrindinis tikslas yra pirmiausia keisti žmonių mąstymą.
Aš manau, kad lietuvių problema yra ta, kad jie geria didelius alkoholio kiekius, o tai savo ruožtu gali būti susiję su priklausomybe nuo alkoholio.
Jeigu vairuotojui nustatomas, pavyzdžiui, 3 promilių girtumas, galbūt jam ir visam gyvenimui reikėtų atimti teises, bet, kita vertus, nėra tokių unikalių sprendimų, kuriuos įgyvendinus problema būtų išspręsta. Priešingu atveju visose šalyse jau seniai jie būtų priimti.
-
Mokslininkai siūlo visiškai atsisakyti alkoholio: įrodyta, kad jis sukelia septynių rūšių vėžį
-
Naujausios alkoholio vartojimo tendencijos: kiek išgeriame ir kokias pasekmes turime
-
Tinklaraštininkė pasidalijo patirtimi, ką reiškia išgyventi metus be lašo alkoholio: nepasiilgstu tos apsvaigimo būsenos
– O ką manote apie alkoholio prieinamumo ribojimo priemones?Lietuvoje alkoholio bet kada nenusipirksi. Pastebėjau, kad JK tokių draudimų nėra.
– Tokios priemonės neveiksmingos, nes kas norės, įpras pasirūpinti alkoholio atsargomis. Pavyzdžiui, mano namuose yra alkoholio atsargų, ir man nebūtų jokia problema išgerti, kada aš noriu.
Teisinga žinia yra ta, kad vairuoti išgėrus yra nesaugu.
Minėti lietuviai, kurie vairavo girti nuo pat ryto ir užmušė žmones, taip pat turėjo įsigiję alkoholio iš anksto. Dabar jie sėdi kalėjime, tačiau nemanau, kad kalėjimas pakeis šių vyrukų požiūrį į vairavimą išgėrus. Taip pat netikiu, kad žmones gali perauklėti gąsdinimai ir draudimai. Reikia keisti požiūrį.
Mieli 15min skaitytojai, mokslininkas sutiko skirti laiko atsakydamas į Jūsų klausimus, susijusius su alkoholio poveikiu organizmui, alkoholio vartojimo mažinimo priemonių pavyzdžiais ir kitais su alkoholiu susijusiais aspektais.
Klausimus siųskite el. paštu: gyvenimas@15min.lt.
Laiško tema: Klausimas P.M. Williamsui
