Receptai pagal ingredientą „Alyvuogių aliejus“ 22 puslapis

Šiose salotose puikiai dera švieži žalėsiai, pesto padažas ir pikantiškas ožkos sūris.

Nida Degutienė (Nidos receptai): žuvį, užuot volioję į miltus ar džiūvėsius, pabandykite iškepti su bolivinių balandų apvalkalu: paskrudusios kruopos taps traškios, maloniai kontrastuojančios su švelnia lašišos filė.

Triušiena laikoma ypač naudinga sveikatai mėsa, ją net rekomenduojama įtraukti į kūdikių racioną. Joje ypač gausu baltymų, ją žmogaus organizmas lengviau virškina. Be to, ši mėsa daug švelnesnio skonio ir turi mažiau cholesterolio net už vištieną. Tad ji labai tinkama ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vienas svarbus dalykas – prieš ruošiant triušieną ją verta pamirkyti šaltame vandenyje 2–3 val.

Tai nesudėtingas užkandis, stebinantis ir užburiantis savo skoniu.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.  

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Vienąsyk pamatai, kaip oriai miršta tunas, ir kažkaip nebesinori jo kišti į konvekcinę krosnį arba į orkaitę. Norisi pagerbti šią stiprią ir protingą žuvį. Ji to verta.

Ši sriuba soti, šiek tiek pikantiška, tačiau atpažįstamo skonio. Jos recepto autorius – šefas Šarūnas Marčiulaitis iš restorano „The Town“ sostinėje. 

Strelkabelka: Topinambai, bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai – vadinkit, kaip norit, bet vis tiek didžioji dalis mūsų nežinom, ką veikti su tuo riešutų skonį turinčiu gumbu. Visada galvojau, kad topinambai kartu su ropėmis ir griežčiais yra vegetarų, veganų, žaliavalgių ir šiaip žmonių, kurie už tave geriau maitinasi ir dar, aišku, nepamiršta to pabrėžti, maistas. Buvau įsitikinusi, kad jie yra tinkami tik salotoms. Ir vieną dieną be tikslo sklaidant kulinarinės knygos „Jerusalem“ lapus, mano akys užkliuvo už keptų vištos šlaunelių su topinambais. Reikia išbandyti!

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lietuviai turi patarlę „Grikių košė pati save giria“. Tad šiandien siūlau pabandyti itin paprastą receptą improvizuojant graikiškų salotų ir grikių tema. Gaminau šį patiekalą „Adventur“ turizmo parodoje ir tarp ragaujančių buvo graikas. Sakė, kad skonis atitinka graikišką virtuvę.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Artišokų aktyvioji medžiaga – cinarinas atstato kepenų ląsteles. Todėl Romoje juokaujama: išgėręs per daug vyno, suvalgyk vienu artišoku daugiau. Artišokuose gausu ląstelienos, todėl ši daržovė gana neblogai pasotina, o kalorijų „dovanoja“ mažai – vos 40. Išvada? Moterų maistas...

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Saugokite manikiūrą! Taip, – nes artišokuose yra daug geležies, kalio, fosforo. Jūsų pirštai kaipmat pajuoduos. O ir patys artišokai supjaustyti po pusvalandžio pradės keisti spalvą. Todėl juos tenka „konservuoti“ vandenyje su citrinos sultimis.

Ši sriuba ypač patiks kokosų ir jūros gėrybių gerbėjams. Jei esate alergiškas jūros gėrybėms, jas drąsiai galima keisti mėgstama paukštiena.

Vytaras Radzevičius: Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose mėta kaip prieskonis dažnai vartojama su aviena. Yra tokia tradicija ir Anglijos virtuvėje. Šioje istorijoje neapsieita be monarchų įtakos. Anglijos karalienė Elžbieta I (1533–1603), norėdama sustiprinti prekybą vilna, įsakė avieną valgyti tik su karčiomis žolelėmis. Tikėtasi, kad toks skonis nepatiks valstiečiams ir jie avienos suvalgys mažiau, o tada ir vilnos bus daugiau. Prie karčiųjų žolelių priskiriama mėta visus planus sugriovė – anglams patiko naujasis skonių derinys ir britų virtuvėje nuo XVI amžiaus prie keptos avienos prigijo mėtų padažas.

Jo receptas itin paprastas ir pritaikomas asmeniniam skoniui. Pabandykim ir mes pajusti XVI a. tradicinės anglų virtuvės skonį.

Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.

Šios ankštinių salotos tikrai nenuobodžios – įdomios, sočios, su švelniu egzotikos prieskoniu. Išbandykite! 

Žongliruoti virtuvėje puodais, keptuvėmis ir prikaistuviais gali būti smagu, bet kartais norisi, kad pietūs tiesiog patys „pasiruoštų“. Lengviausia tai įgyvendinti, kai patiekalas savarankiškai pukši puode ar troškintuve.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Stenkimės nesunaikinti prigimtinio žolyčių, lapelių, uogų aromato ir skonio. Šis naikinimas paprastai vyksta šiomis priemonėmis: a) balzaminiu actu, b) pesto surogatiniu padažu, c) prastu, pigiu alyvuogių aliejumi. Šis trio salotas sugadins nepataisomai.

Jurga ir Paulius Jurkevičius: Nevirtas, o lengvai pakeptas kalmaras mums atiduos gerą porciją baltymų (74 proc.) ir gerų omega 3 riebalų (23 proc.) Atiduos ir fosforo, kalio, vitaminų E, A užtaisą. Už smagų vardą šis galvakojis turėtų būti dėkingas graikams. Jie įžiūrėjo kalmaro formoje ką? Rašiklinę, dėklą pieštukams. Be to, kalmaras, kaip ir sepija, turi rašalo. Puiku, vadinasi, tai yra „calamos“ – rašalinė.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotas – šiaurės Italijos patiekalas. Ten žmonės niekur neskuba, viską daro lėtai ir kruopščiai. Jeigu norite, kad jūsų ryžiai taptų rizoto, o ne ryžių koše, teks panaudoti slaptą ingredientą – kantrybę. Teks pilti sultinį, maišyti, vėl pilti sultinį ir vėl maišyti. Kiek minučių? Priklausys nuo viryklės, nuo puodo, nuo ryžių, bet tikras rizotas reikalauja 20 minučių intensyvios kulinarinės veiklos.