Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.
Ši sriuba soti, šiek tiek pikantiška, tačiau atpažįstamo skonio. Jos recepto autorius – šefas Šarūnas Marčiulaitis iš restorano „The Town“ sostinėje.
Strelkabelka: Topinambai, bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai – vadinkit, kaip norit, bet vis tiek didžioji dalis mūsų nežinom, ką veikti su tuo riešutų skonį turinčiu gumbu. Visada galvojau, kad topinambai kartu su ropėmis ir griežčiais yra vegetarų, veganų, žaliavalgių ir šiaip žmonių, kurie už tave geriau maitinasi ir dar, aišku, nepamiršta to pabrėžti, maistas. Buvau įsitikinusi, kad jie yra tinkami tik salotoms. Ir vieną dieną be tikslo sklaidant kulinarinės knygos „Jerusalem“ lapus, mano akys užkliuvo už keptų vištos šlaunelių su topinambais. Reikia išbandyti!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lietuviai turi patarlę „Grikių košė pati save giria“. Tad šiandien siūlau pabandyti itin paprastą receptą improvizuojant graikiškų salotų ir grikių tema. Gaminau šį patiekalą „Adventur“ turizmo parodoje ir tarp ragaujančių buvo graikas. Sakė, kad skonis atitinka graikišką virtuvę.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Saugokite manikiūrą! Taip, – nes artišokuose yra daug geležies, kalio, fosforo. Jūsų pirštai kaipmat pajuoduos. O ir patys artišokai supjaustyti po pusvalandžio pradės keisti spalvą. Todėl juos tenka „konservuoti“ vandenyje su citrinos sultimis.
Ši sriuba ypač patiks kokosų ir jūros gėrybių gerbėjams. Jei esate alergiškas jūros gėrybėms, jas drąsiai galima keisti mėgstama paukštiena.
Jaučiamas ir saldumas, ir aštrumas – taip galima apibūdinti šios sriubos skonį. Beje, nors šiame patiekale ir jaučiamas imbieras, jo skonis švelnus, tad sriuba turėtų patikti daugumai.
Strelkabelka.lt: Šį receptą jau kuris laikas vis įtraukiu į savo valgiaraštį. Neįtikėtina, kaip gerai gali „susigroti“ keli paprasti ingredientai – svogūnas, paprika ir kopūstas. Pagrindui čia tinka bet kokia trapi tešla. Mano šį kartą yra su taukais.
Vytaras Radzevičius: Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose mėta kaip prieskonis dažnai vartojama su aviena. Yra tokia tradicija ir Anglijos virtuvėje. Šioje istorijoje neapsieita be monarchų įtakos. Anglijos karalienė Elžbieta I (1533–1603), norėdama sustiprinti prekybą vilna, įsakė avieną valgyti tik su karčiomis žolelėmis. Tikėtasi, kad toks skonis nepatiks valstiečiams ir jie avienos suvalgys mažiau, o tada ir vilnos bus daugiau. Prie karčiųjų žolelių priskiriama mėta visus planus sugriovė – anglams patiko naujasis skonių derinys ir britų virtuvėje nuo XVI amžiaus prie keptos avienos prigijo mėtų padažas.
Jo receptas itin paprastas ir pritaikomas asmeniniam skoniui. Pabandykim ir mes pajusti XVI a. tradicinės anglų virtuvės skonį.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.
Šios ankštinių salotos tikrai nenuobodžios – įdomios, sočios, su švelniu egzotikos prieskoniu. Išbandykite!
Žongliruoti virtuvėje puodais, keptuvėmis ir prikaistuviais gali būti smagu, bet kartais norisi, kad pietūs tiesiog patys „pasiruoštų“. Lengviausia tai įgyvendinti, kai patiekalas savarankiškai pukši puode ar troškintuve.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Midijas norisi išvirti, pagardinti grietinėle, sausu vynu, parmezanu, puokšte egzotiškų prieskonių? Visai tai galima padaryti. Tik nepamirškite: kuo daugiau panaudosite ingredientų ir pagardų, tuo mažiau jausite gaivaus jūros aromato ir skonio. Gerai paruoštos midijos bus lengvai sūrios. Taip ir turėtų būti.
Maži kukuliai ant medinių iešmelių, puikus užkandis, kai norisi įdomiau patiekti maistą ar pavaišinti svečius.
Šį greitai paruošiamą marinatą sudaro nemažai sudedamųjų dalių, tačiau pirmu smuiku groja granatų melasa. Išbandykite jį marinuodami mėgstamą raudoną mėsą.
Jei dvejojate, kaip skaniai paruošti triušieną ir ieškote, šis receptas – idealus. Ypatingas jo ingredientas – medus, šiam ragu suteikia įdomaus papildomo skonio bei kvapo, o morkos ir svogūnai tampa gardžiu priedu prie mėsos.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: jeigu norite, kad patiekalas būtų itališkas – negailėkite pinigų spagečiams. Ir, žinoma, nelaužykite jų. Jeigu norite, kad spagečiai būtų kieti „al dente“, nukoškite likus pusei minutės iki nurodyto virimo laiko. Pernelyg kruopščiai nepurtykite kiaurasamčio: pastos virimo vanduo yra gėris padažui!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Nekepkite brusketos orkaitėje, nes bus sausainis, o ne brusketa. Jos paviršius turi sugerti padažą, būti saikingai drėgnas. Išbandykite ne tik „ciabattą“.
Šis patiekalas išskirtinis ir savo spalvomis, ir puikiu skonio balansu. Be to, dėl gausaus riešutų, tofu bei džiovintų pomidorų kiekio, jis sotus bei maistingas. Išbandykite!
Tinka vištienai, kiaulienai, jautienai ir tofu.