Šie sausainiai minkšti, kvapnūs, stipriai šokoladiniai ir šiek tiek primenantys šokoladinį pyragą brownie. Beje, geriausia šiuo desertu užsiimti savaitgalį, nes užmaišytą masę reikės porą valandų laikyti šaldytuve, dar valandą ten pat pabus ir jau suformuoti sausainiai. Tačiau, patikėkite, rezultatas atperka pastangas, o ir budėti prie šaldytuvo, kol ten „ilsisi“ tešla ar sausainiai, niekas neliepia, galima užsiimti kitais dalykais.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Obuolių žiedų spurgos, greitos, kaip patys gardžiausi močiutės blynai – idealus kepinys, kai lauke dargana ir norisi ko nors naminio bei gardaus.
Jei kada kepėte bananų duoną, žinote, koks tai didis gėris. O dabar įsivaizduokite, kad prie bananų dar prisijungia morkos, šildantys prieskoniai ir lengvas maskarponės kremas... Skamba pasakiškai? Toks ir šis nekasdienis pyragas!
Švelniai pikantiškas kiek riebesnis kremas, tinkantis daugeliui tortų.
Tikras išsigelbėjimas, kai norisi kažko „blyniško“ – orkaitėje keptas purus blynas, receptų knygose vadinamas „Dutch baby“. Jį galima ruošti su įvairiais priedais, o vasarą patiekti ne su klevų sirupu (žiemos klasika), bet šviežiomis uogomis.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jums reikės vos keleto kasdienių ingredientų ir elektrinio virtuvinio kombaino. Susuktas į ritinį ir užpildytas plaktos grietinėlės kremu bei šviežiomis uogomis, toks desertas papuoš bet kurį vasarišką stalą!
Braškės su plakta grietinėle – klasikų klasika, tačiau šįkart išbandykite kiek papildytą šio deserto versiją – grietinėlę „pastiprinkite“ šampanu ir pajuskite, kaip šis gėrimas keičia deserto skonį.
Kepant pyragus dažnai užtenka kelių kokybiškų ingredientų bei tikslumo ir ant stalo gali puikuotis puikus desertas. Būtent toks yra šis pyragas, kuriam geriau rinktis kaimiškus kiaušinius, ekologišką citriną, o ypatingu akcentu čia tampa pertepimas su itališku citrinų likeriu „Limoncello“ ir saldžiarūgštis glajus.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Tai patiekalas, primenantis vaikystę, ir užprogramuojantis gerą nuotaiką visai dienai.
Šis desertas labai vasariškas ir visiškai paprastas, o grilyje keptų bananų skonį stebėtinai gerai papildo lengvas kremas. Būtinai išbandykite, jei jau kursite grilį dešrelėms, mėsainiams ar kitiems skanėstams.
Kodėl gi sentimentus keliančių roksų neišsikepus namie? Naminiai jie gali būti žymiai skanesni – ne tokie kieti, trapesni, pagardinti nebūtinai tik razinomis.
Pagrindinis biskvito ingredientas yra oras, todėl tešlos maišymui verčiau naudoti ne medinį, o metalinį šaukštą. Taip pat patartina naudoti kuo šviežesnius kiaušinius, nes jie turi daugiau oro.
Veikti su šiais sausainiai tikrai yra ką: tešla trapi, tad svarbu ją kočiojant neužsižaisti, o ir suformuoti tas mažytes šachmatų lentas kiek užtrunka. Bet rezultatas atperka pastangas, neišsigąskite ir išbandykite!
Šie sausainiai nė neketina apsimetinėti sveikuoliškais – jie saldūs, beveik balansuojantys ties sausainių-saldainių riba, aromatingi ir net kiek ekstravagantiški. Tiks ir eiliniam savaitgaliui, ir kokiai šventei, ir pasiimti dovanų į svečius.
Išsikepkite Velykų bobą pagal Ewos Wołkanowskos-Kołodziej receptą. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti vilnietė yra išleidusi bendrą savo ir šviesios atminties mamos Genowefos Wołkanowskos kūrinį – istorijų ir receptų knygą „Wilno. Rodzinna historia smaków“ (liet. „Vilnius. Šeimos skonių istorija“).
Tradiciniai iš Austrijos kilę Linco sausainiai, populiarūs ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Šis kepinys idealiai tinka šventei – sausainiai žaismingi, tačiau ir prabangūs, o jų skonis užburiantis. Tiesa, tenka pripažinti, jog darbo su jais nemažai – prireiks ir kantrybės, ir laiko
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas. O štai lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių – tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Pyragas šviežias išlieka ganėtinai ilgą laiką, tad ne vieną rytą ar popietę galima mėgautis gabalėliu burnoje tirpstančio saldėsio...
Šie itališki sausainiai, nėra išvaizdūs, tačiau labai skanūs! Itališkai jie taip ir vadinasi – brutti ma buoni, tai yra bjaurūs/negražūs, bet skanūs. Savo išvaizda jie kiek primena neaiškias rupaus smėlio ar žvyro krūveles (priklaisomai nuo to, kiek smulkiai sumalti riešutai), tačiau užtenka atsikąsti tokio kepinuko ir darsyk supranti, kad ne visi geri dalykai šiame pasaulyje būtinai gražiai atrodo... Pagaliau, dar viena puiki šių sausainių savybė – jiems reikia vos kelių produktų.