Mišrainė su virtais kiaušiniais taip pat gali būti lengva ir gaivi, tam puikiai pasitarnaus trumpai pamarinuoti salierai.
Itin mažai ingredientų, įdomus padažas ir sveikos bei skanios salotos paruoštos.
Mėgstantiems sviestinius sausainius ir ieškantiems naujų receptų, siūlome išbandyti šiuos suomiškus sausainius, tradiciškai dedamus ant Velykų stalo.
Išsikepkite Velykų bobą pagal Ewos Wołkanowskos-Kołodziej receptą. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti vilnietė yra išleidusi bendrą savo ir šviesios atminties mamos Genowefos Wołkanowskos kūrinį – istorijų ir receptų knygą „Wilno. Rodzinna historia smaków“ (liet. „Vilnius. Šeimos skonių istorija“).
Nida Degutienė (Nidos receptai): Prieskoniais, džiovintomis spanguolėmis arba razinomis bei apelsinų cukatais pagardintos bandelės tokios minkštos ir gardžios, kad, vieną paragavus, sunku sustoti smaližiavus… Sakoma, kad šias bandeles puošti kryžiumi sugalvojo graikai, o anglų šeimininkės vieną bandelę pakabindavo palubėje virtuvėje, kad ši visus metus saugotų namus nuo gaisrų. Skaniausios bandelės dar šiltos, tik ką iškeptos, su minkštu sviestu ir mėgstama namine uogiene. Norėdami atšviežinti bandeles rytojaus dieną, įdėkite trumpam į įkaitintą orkaitę.
Vieniems gira – prisiminimuose likusios geltonos statinės ant ratų, kitiems – saldus gėrimas plastikiniame butelyje, tretiems – ąsotis ant šventinio stalo. Pastariesiems ir skirtas šis receptas.
Šios mielinės pynutės ne tik puikiai atrodo, bet ir yra purios, nesausos, o visa paslaptis ta, kad į jų tešlą dedama varškės, kuri ir paverčia auksiškai paskrudusias pynutes tokiomis skaniomis.
Strelkabelka.lt: Tai puikus keksas, kuriame razinas galite pakeisti kitais džiovintais vaisiais – spanguolėmis ar vyšniomis. Galite dar pridėti graikinių riešutų ar šokolado gabaliukų. Taip pat galite padalyti tešlą į dvi dalis. Ir į vieną dalį įmaišyti natūralios kakavos – bus marmurinis keksas. Jei įpilsite mėtų ekstrakto – iš viso gausite fantastišką keksą.
Gali būti, kad šių sausainėlių esate ragavę kokioje nors cukrainėje, jie paprastučiai, bet puikūs. Ypač, kai šalia garuoja puodelis kavos ar arbatos. Kodėl neišsikepus tokių namie? Galite net leistis į eksperimentus – pavyzdžiui, papuošti sausainius kapotomis pistacijomis ir patiekti su ledais. Turėsite net ne paprastus sausainius, o karališką desertą!
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šis tiramisu tortas gali pasirodyti sudėtingas, tačiau jį iškeps net ir mėgėjas, dažnai besisukinėjantis virtuvėje. Visus kraštelių nelygumus uždengs pirktų sausainių dėlionė, o perrištas kaspinu jis gali tapti net šventiška dovana kokia nors proga!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Svarbiausias dalykas šiame deserte – konsistencija: nei pernelyg tirštas, nei pernelyg šlapias. Jeigu padauginsite maskarponės – bus riebu. Jeigu padauginsite kavos – bus tyžalas. Jeigu padauginsite šokolado – bus per kartu. Jeigu sausainių – bus per sausas. Jeigu nedėsite šviežių kiaušinių... Tai jau nebus tiramisu, o kažkas kitkas.
Bananų duoną, ko gero, yra kepę daugelis pyragų mėgėjų, o štai kokosų duona daugeliui gali tapti malonia staigmena. Kokosų drožlės jai suteikia malonios tekstūros, o dar labiau paskanina džiovintos spanguolės.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Siūlau pasigaminti itin paprastai pagaminamą pyragą iš datulių. Jei išgąsdins ingredientas migdolų miltai – be didelio vargo radau jų sveiko maisto parduotuvėje.
Kepinkite neskaldytus ir nenuluptus migdolus, idealu, jei jie nebus labai skirtingo dydžio – tai leis tolygiai juos paskrudinti.
Vytaras Radzevičius: Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose mėta kaip prieskonis dažnai vartojama su aviena. Yra tokia tradicija ir Anglijos virtuvėje. Šioje istorijoje neapsieita be monarchų įtakos. Anglijos karalienė Elžbieta I (1533–1603), norėdama sustiprinti prekybą vilna, įsakė avieną valgyti tik su karčiomis žolelėmis. Tikėtasi, kad toks skonis nepatiks valstiečiams ir jie avienos suvalgys mažiau, o tada ir vilnos bus daugiau. Prie karčiųjų žolelių priskiriama mėta visus planus sugriovė – anglams patiko naujasis skonių derinys ir britų virtuvėje nuo XVI amžiaus prie keptos avienos prigijo mėtų padažas.
Jo receptas itin paprastas ir pritaikomas asmeniniam skoniui. Pabandykim ir mes pajusti XVI a. tradicinės anglų virtuvės skonį.
Sausas, sprangus šokolado pyragas – tikras nusivylimas, tačiau kartais tokia nesėkmė ištinka net patyrusius desertų ruošėjus. Ką daryti? Žinoma, bandyti naujus receptus. Mūsų siūlomas šokoladinis gardėsis – tikras rojus burnoje: intensyvaus skonio, nesausas, nes viena sudėtinių jo dalių – nenustebkite! – burokėliai. Išbandykite, tikrai būsite maloniai priblokšti!
Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!
Strelkabelka.lt: Šis švediškas apkepas yra tobulas dėl vieno dalyko – jis yra be proto paprastas. Ir, aišku, skanus. Priklausomai nuo jūsų apsukų virtuvėje, jam pagaminti užtenka daugiau mažiau 10 minučių. Na, kepa jis 1 valandą, bet čia jau mums nieko daryt nebereikia. Tobulai tinka savaitgalio pusryčiams, tobulai tinka kaip desertas, tobulai tinka net ir vakarienei.
Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!