Receptai pagal ingredientą „Cukrus“ 27 puslapis

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Tradiciniai varškės patiekalai ir desertai man primena vaikystę. O ypatingas kepinys, dėl kurio net nelabai mėgstamoje mokyklos valgykloje nusidriekdavo eilė, būdavo varškės apkepas! Apkepą dažnai kepu ir pati, ir visuomet didesnę porciją: atvėsęs apkepas kitą dieną tinka kaip lengvas ir gardus užkandis saldžiai popietei.

Tradiciniai iš Austrijos kilę Linco sausainiai, populiarūs ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Šis kepinys idealiai tinka šventei – sausainiai žaismingi, tačiau ir prabangūs, o jų skonis užburiantis. Tiesa, tenka pripažinti, jog darbo su jais nemažai – prireiks ir kantrybės, ir laiko

Suomiškas blynas, lengvai paruošiamas ir šiek tiek neįprastas, nes jis kepamas orkaitėje. Patiekalas puikiai tiks didelei šeimai, nes iškart paruošite vieną didelę porciją visiems išalkusiems.

Šie blyneliai yra pavadinti Austrijos imperatoriaus bei Vengrijos karaliaus Pranciškaus Juozapo I garbei. Kaiserchmarrn blynelius pats imperatorius tiesiog dievino. 

Bananais, kokosų drožlėmis ir migdolų pienu pagardinti blyneliai dvelkia egzotika, išbandykite!

Rusiški blyneliai gali būti įdaryti mėsa, sūriu, kumpiu ar grybais, patiekti su kondensuotu pienu, džemu, įvairiomis sėklomis bei medumi. Svarbiausia, kad blynai būtų dideli ir purūs.

Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.

Tinka vištienai, kiaulienai, jautienai ir tofu.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).

Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas. O štai lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių – tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Pyragas šviežias išlieka ganėtinai ilgą laiką, tad ne vieną rytą ar popietę galima mėgautis gabalėliu burnoje tirpstančio saldėsio...​

Prieš kelerius metus ir Lietuvoje kilus tikram keksiukų kepimo vajui, ko gero, daugelis besisukiojančių virtuvėje tą savąjį idealų šio deserto receptą jau atrado. O jei tokio dar neturite arba norisi išbandyti ką nors naujo, turėtų maloniai nustebinti sodraus skonio keksiukai su „Guinness“ alumi.

V. Radzevičius: Tai privalomas Kalėdinio stalo saldumynas. Šį kartą siūlome paragauti „flano“. Tai pudingas, populiarus kolonijinės Ispanijos šalyse. Sakoma, kad jis buvo ragaujamas dar Senovės Romoje.

Gian Luca Demarco: „Itališkas kalėdinis pyragas „Panetonne“ yra neatsiejama itališkų Kalėdų dalis. Šis pyragas ypatingas ne tik savo gamyba (gaminamas jis kelias paras), bet ir galiojimo laiku. Skaniausias jis jau „subrendęs“ t.y. praėjus ne mažiau kaip mėnesiui nuo pagaminimo. Jums pateikiame kiek paprastesnį, bet ne mažiau skanų šio pyrago variantą. Gardinti pyragą galite bet kuo – šokoladu, įvairiu glaistu, vaisiais it kitais skanėstais.“

Rasa Martens: „Visai kaip be žąsies, taip ir be pyragų per Kalėdas nė žingsnio. Vokiečiai švenčių metu kepa gausybę pyragų, sausainių, keksų. Mūsų šeima po vakarienės jaukiai įsitaiso priešais židinį, išpakuoja dovanas, geria arbatą ir valgo šį pyragą. Galbūt todėl, „Kalėdų boba“ man taip ir patinka“.

Rasa Martens: „Tai lengvai gaminamas tačiau be galo gardus desertas! Mano pats mėgstamiausias  tradicinis vokiškas desertas. Su vyru Johannu kartais serviruojame jį šiltą. Man jis primena lietuvišką tirštą  kisielių, tik pagardintą šaltais ledais. Kuo daugiau uogų, tuo desertas skanesnis!“

Rasa Martens: „Vokietijoje kiekviena šeima turi savo bulvių salotų receptą, todėl šalyje yra begalė šio patiekalo variacijų.  Kai kurios šeimos, netgi ruošia šiltas salotas. Rastume ir receptų su grietine, majonezu ir pan. Tačiau mano vyrui Johannui labiausiai patinka šis variantas. O ir gaminti šias salotas jam puikiai sekasi. Mūsų šeimoje Kalėdos be šio patiekalo visiškai neįsivaizduojamos.“