Receptai pagal ingredientą „Druska“ 31 puslapis

Jeigu norite pasigaminti įdarytų paprikų pagal laiko patikrintą, klasikinį receptą, šis – neabejotinai skirtas jums.

Dangira Šimašiutė (“Prancūzijos virtuvė”): Panzanella yra itališkos pasenusios duonos salotos iš Toskanos regiono. Iš esmės šioms salotoms reikia tik vakarykštės duonos, pomidorų, baziliko ir alyvuogių aliejaus. Dažnai šios salotos būna ruošiamos dar išvakarėse, tad duona jau būna permirkusi pomidorų sulčių ir aliejaus mišinyje, bet man labiau patinka, kada apskrudę duonos gabaliukai tik lengvai sugeria aromatingą padažą ir lieka dar traškūs.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Jei dar nesate atradę, būtinai išmėginkite kotletus, kurie gaminami pusiau iš mėsos, pusiau iš daržovių. Jei kotletams pasirinksite liesą maltą vištieną arba kalakutieną, toks patiekalas tikrai galės būti priskirtas sveikuoliškų kategorijai

Jei manote, kad agurkų salotų fronte atrasti ką nors naujo jau sunkoka, verta išbandyti šias paprastai pagaminamas, tačiau tikrai netikėtas, įdomias agurkų salotas. Jose tiesiog idealiai dera rūgštumas, saldumas ir aštrumas, o papildomų skonio natų suteikia aguonos. Salotų receptu vienoje savo knygų dalinasi žinomas šefas Yotamas Ottolenghi.

Šiuo originaliu receptu dalinasi tinklaraštis Rojaus daržas

Nida Degutienė (Nidos receptai): Šie kotletai skirti bemėsėms dienoms, kai norisi pailsėti po sunkesnio savaitgalio, o gal atvirkščiai – būtent tam sunkesniam ir pasiruošti, kad galima būtų su malonumu atlaikyti gurmanišką fiestą!

Marinuojame daugybę gėrybių – nuo agurkų iki agrastų, tačiau ar esate išbandę marinuotus arbūzus? Taip taip, sulčių kupini dručkiai irgi gali būti marinuojami, o tada tapti gaiviu, pikantišku užkandžiu ar kaip gaivus garnyras lydėti mėsos patiekalus.

Iškepti, o tada pamarinuoti baklažanai gali porą dienų stovėti šaldytuve ir tapti pikantišku užkandžiu ar netikėtu garnyru prie įvairiausių mėsos kepsnių, žuvies.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Jūs tikrai pamenate varškinę tešlą, iš kurios mūsų mamos kepdavo sausainius. Tešlą minkydavo su varške ir margarinu (sviestas tais laikais buvo prabanga, jo į kepinius nedėdavo). Paskui tą sausainių tešlą prieš kepant pabarstydavo cukrumi (baltu, nes rudojo tais laikais nebuvo), kartais cinamonu, ir iškepę sausainiai kažkokiu būdu būdavo panašūs į sluoksniuotą prancūzišką kepinį.

Pasipylus šviežių daržovių gausai, kopūstus kartais kiek nepelnytai pamirštame. Visai be reikalo, nes iš jų galima paruošti skanių, gaivių salotų, pasotinsiančių karštą vasaros dieną, o ir puikiai suskambėsiančių prie kepsnių. 

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Kai ar kol šviežių grybų nėra, belieka trauktis džiovintus grybus ir gaminti pyragėlius, kuriuos sugalvojo mano dukra Augustė.

Žalią, bazilikais kvepiantį pesto padažą įprasta derinti su makaronais, su juo taip pat skanu ruošti ir sumuštinius. Tačiau šįkart siūlome išbandyti šį tą naujo – išvirti šviežių bulvyčių, apvirti saują šparaginių pupelių ir šias gėrybes maišyti su, pageidautina, naminiu pesto padažu.

Šiltas trapios saldžios tešlos ir rūgštokų vyšnių pyragas, patiektas su vaniliniais ledais, tikrai gali priversti pasijusti lyg rojuje. Didžioji šio pyrago paslaptis – dalį miltų pakeičia malti migdolai, nes, galbūt jau girdėjote, migdolai ir vyšnios – vienas tobuliausių duetų konditerijoje.

Kai prieš akis ilgesnis vakaras namuose, ryžkitės pasigaminti avienos ragu – šis ilgai puode burbuliavęs troškinys taps puikiu priedu prie makaronų, ryžių, o jei išsivirsite daugiau, juo mėgausitės ir kitą dieną.

Receptu dalijasi tinklaraštis Rojaus daržas

Miško žvėrys: Kartais norisi tik pasiduoti švelniai melancholijai ir iš receptų sąsiuvinio išsitraukti tokį daugel sykių išmėgintą, nerūpestingas pradines klases primenantį receptą.

Šios juostos man – tikrų tikriausias senųjų bandelinių atributas, kurį tiesiog gera triaukšti gurkšnojant arbatą.

Šis marinatas labiausiai tinka vištienai, kalakuto šlaunelėms.

Šis marinatas labiausiai tinka jautienai ar avienai.

Strelkabelka.lt: Šiuos šaltibarščius su varške skolinuosi iš Nijolės Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo“. Su pakeitimais, aišku. Kiekius galite drąsiai keisti – pilkit daugiau pieno, jei mėgstat skysčiau, dėkit daugiau/mažiau burokėlių. Agurkai čia irgi visai nepamaišytų.

Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Turtingo skonio, sodrus, su šiek tiek rūgštelės įdare. Šis pyragas tiesiog tobulas vėsesniems vakarams. Beje, kepinys labai lengvai keičiamas, mat įdarui galite naudoti tokias uogas ir/ar vaisius, kokius tik norite. Tiesa, siūlyčiau maišyti rūgštesnius ir saldesnius, tarkime, persikus ir vyšnias ar slyvas. Ir nors pyragas ne iš lengvųjų, net nedidelis gabalėlis tikrai patenkins saldumo poreikį.