Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Jeigu jums staiga ir neatidėliojant užsinorėjo ant žarijų keptos mėsos, tačiau neturite jos pasiruošę – ne bėda. Šiems kepsneliams marinuoti daug laiko nereikės. Užteks pusvalandžio ir galėsite kepsnelius verti ant iešmų. Panašiai tiek laiko, kol įkais kepsninėje užkurtos kepimo anglys.
Miško žvėrys: Vien pažiūrėjus į granolų pakuočių kainą parduotuvėse, nekyla ranka jų imti. Ir visa tai už gausybę avižų su keliais riešutais ir sėklomis. Aš mėgstu mažai avižų, daug riešutų ir sėklų. Manoji naminė granola gal ir ne pigesnė nei parduotuvinė, bet joje tai, ko aš noriu ir kiek noriu. Neseniai, kai namie turėjau mažai riešutų, dalį jų pakeičiau grikiais.
Apkepti orkaitėje jie tapo traškūs ir granolą pakylėjo į naują lygmenį. O kai ant granolos patrupinu šaltyje džiovintų aviečių ir graikišką jogurtą pasaldinu dėdės pievų medumi, karališki pusryčiai garantuoti!
Kai kalorijų kiekį norisi kiek sumažinti, tačiau valgyti lygiai taip pat skaniai, pravers receptas, kuriame puikiai dera sveikuoliškos kruopos, pomidorų salsvumas, sūri feta, o viską vainikuoja mėtos.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šis paštetas – itin paprastai pagaminamas ir nedraudžiamas, nors jo receptūroje ir yra šlakelis brendžio.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pristatė tinklaraščio „Miško žvėrys“ bendraautorė Lina Burdenkova.
Skalsi ir skani duona, kuri tiks ir patiks ir tiek, kas netoleruoja glitimo, ir mėgstantiems naujus skonius. Receptas iš tinklaraščio Soulfood.lt
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šios skaisčiai žalios dilgėlių sriubos receptas – iš tikros virtuvės žvaigždės Clauso Meyerio repertuaro. Jei nesate mėginę gaminti patiekalų su dilgėlėmis, galite pradėti nuo šio nesudėtingo recepto.
Kad nedilgintų, dilgėles reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. Galite įmerkti į verdančio vandens puodą ir palaikyti 30 s, tada iškart išgriebti ir merkti į ledinį vandenį: taip augalai išlaikys skaisčią žalią spalvą. Net jei dar jas šiek tiek pavirsite, dilgėlės išliks skaisčiai žalios! Tačiau nevirkite dilgėlių ilgiau nei 2-3 minutes, tiek visai pakaks, kad jos suminkštėtų, o ir išlaikytų naudingas medžiagas.
Veganiška klasikinio britiško patiekalo variacija patiks tiems, kas nori valgyti šiek tiek lengviau.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Šeimos pietums reikia šeimyniškų patiekalų – daug nereikalaujančių ir labai neįpareigojančių. Tokių, kurie tiktų ir gurmanams, ir prie ūkiško maisto pratusiems šeimos nariams. Vištienos „cacciatore“, arba tiesiog itališkai troškinta vištiena pomidorų padaže yra vienas iš tokių patiekalų, kurie labai tinka šeimos susiėjimams, visai tokiems kaip Italijoje.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Jeigu atsidursite Milane ir užsimanysite paragauti ką nors labai tipiško, jums pasiūlys Milano šnicelį. Pirmasis vadinasi Wiener Schnitzel. Antrasis – cotoletta alla milanese. Jums pasirodys, kad tie smagūs mėsos patiekalai labai panašūs? Nors ir labai panašūs savo skoniu ir išvaizda abu šniceliai vis tik skiriasi. Tipiškai austriškas šnicelis dažniausiai kepamas ant kiaulienos taukų. Milaniečiai savąjį kepsnį gamina ant lydyto sviesto. Kepimo būdas, be abejo, turi nemažos įtakos skoniui. Be to, austriškas kepsnys – šiek tiek plonesnis ir didesnis už itališkąjį giminaitį.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Nors šias salotas galima pagaminti ir paprastoje orkaitėje, įkaitusios anglys jas pavers tikrai ypatingomis. Nesirūpinkite, jei apdegs ir net apanglės paprikų odelė – ją nulupus paprikos bus įgavusios nenusakomą saldumą, susimaišiusį su dūmo aromatu.
Miško žvėrys: Šios salotos – vienos iš mano gelbėtojų. Visuomet gaminu visą normą ir niekad nesuvalgome jų visų. Tada kitą dieną pakepu jas keptuvėje ir turiu šiltus pietus darbe. O trečios dienos vakare užpilu salotų likučius kiaušinio-pieno-tarkuoto sūrio plakiniu, pabarstau parmezanu, kišu orkaitėn ir traukiu puikiausią apkepą. Taip pat šios salotos labai tinka piknikams ar kelionėms.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šios duonios kilmė – itališka. Panaši ji į fokačiją (it. – focaccia): plokščia, tarsi picos pagrindas, pagardinta Viduržemio jūros regiono prieskoniais. Tinka prie visko – ir kaip užkandis prie vyno, ir prie salotų ir valgyti ją dar šiltą be nieko tiesiog skanu.
Šių begliutenių kūčiukų receptą pristato knygos knygos „Gyvenimas be gliuteno“ autorė Kristina Pozingytė.
Šie „pagerinti“ kūčiukai pasninko reikalavimų neatitinka, yra kiek minkštesni, saldesni ir ne taip greitai sužiedėjantys, kaip jų giminaičiai be sviesto, pieno ir kiaušinių. Kepkite šiuos kūčiukus, jei norite jais mėgautis kaip mažais desertiniais kepinukais.
Šie „liesi“ kūčiukai kepami be gyvulinių riebalų, pieno ir kiaušinių, tad atitinka visus pasninko reikalavimus.
Miško žvėrys: Šį nesaldaus pyrago pagrindą atradau jau seniai – bent prieš šešerius metus. Jį ruošiame kitaip, nei mums įprasta. Čia sviestą tirpiname, užuot trynę jį drauge su miltais tarp pirštų. Tai reiškia, kad ir pati tešlos faktūra bus kiek kitokia, bet išties įdomi. Renkuosi šį receptą, kai kepti pyragą reikia čia ir dabar, mat šią tešlą naudojame iš karto – nereikia leisti jai ilsėtis šaldytuve.
Šio torto receptu pasidalijusi ir projekte „100 tortų Lietuvai“ dalyvavysi Asta Jarutienė domisi ir gamina sveikus desertus bei sau kelia iššūkį – jeigu smaližiauti, tai tik sveikai.
Šio torto autoriai – Dovilė ir Mantas Bajaliai, rašantys tinklaraštį „Skanios Bajalių istorijos“. Tortas pristatytas projekto „100 tortų Lietuvai“ proga.
Nuo seno bulvių mišrainė, dar kitaip vadinamos naminės salotos, yra mėgstama beveik visų. Jos dažnai valgomos tiek prie pagrindinių patiekalų, tiek kaip pats pagrindinis patiekalas