Skanios ir sočios salotos, kurioms galima puikiai panaudoti virtos ar keptos vištienos likučius.
Raudonieji lęšiai – lengviausiai paruošiama ankštinė kultūra, o brokoliams už jų maistingąsias savybes pagyrų nebus per daug. Šis duetas susitinka puikioje kreminėje sriuboje, kurią galima valgyti ir karštą (kai vėsu ir lyja), ir kambario temperatūros (kai karšta ir pietums pakanka sriubos).
Strelkabelka.lt: Paprastas ir skanus pyragas, kuris prigijo mano namuose. Paprastas ir skanus. Laikui bėgant receptas nuo pradinio, aišku, kiek pakito. Man patogiau jį kepti tiesiog kaip pyragą, o ne sukti, kaip kokį štrudelį. Filo tešlą pakeičiau bemiele sluoksniuota tešla. Aišku, su sūriais galima eksperimentuot. Aš kartais dedu fetos, kartai čedario, kartais surenku visokius likučius iš šaldytuvo, kartais apsiriboju tik varške.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Dietologai turbūt pritars, kad humusas sproginėja nuo baltymų, o tai padeda kovoti su alkio priepuoliais bei subalansuoja cukraus lygį kraujyje ir saugo nuo besaikio užkandžiavimo.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Pati geriausia vasaros „keptuvė“, žinoma, yra grilius, bet kartais reikia ir tokių greitų kompromisų, kurie lengvai įgyvendinami kiekvienoje virtuvėje, bet neaukoja gero skonio. Tad šiandien pasigaminkime vištienos, glazūruotos medumi.
FeedMySister.com: Tai salotos tikriems kalafiorų mylėtojams. Jų pagrindą sudaro niekaip termiškai neapdorotas kalafioras su citrina, šviežiomis mėtomis, traškiomis granato sėklomis ir pistacijų riešutais, kurį valgome su karštu kalafioru ir trešnėmis. Puiki vakarienė be mėsos!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šalta pasta dažniausiai gaminama naudojant trumpus, – „vaikiškus“ formatus. Kodėl vaikiškus? Todėl, kad primena „Lego“ kaladėles, ir norisi žaisti. Populiariausias ir Lietuvoje nesunkiai randamas formatas – kaspinėliai arba drugeliai (farfalle). Galima aptikti ir „ditalini“ – pirštelius. Arba „fusilli“ – sraigtus. Arba „mezze maniche“ (trumpos rankovės). Šaltai pastai tinka ir įvairių dydžių „penne“ (pieštukai).
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Falafeliai – aliejuje kepami kukuliai iš avinžirnių. Tai tradicinis arabiškas patiekalas, patiekiamas su pita arba lavašu, salotomis ir aštriais padažais. Falafeliai dabar populiarūs ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, o ypač mėgiami nevalgančių mėsos.
Braškės skanios vienos, puikios desertuose, pikantiškai „suskamba“ salotose ir, patikėkite, iš jų galima paruošti nuostabią šaltą sriubą. Panaši paprastai ruošiama iš šviežių pomidorų ir savo gimtojoje šalyje dar žinoma kaip „gazpacho“.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Pasigaminti daržovių makaronus galima beveik iš visų daržovių, tereikia turėti specialią daržovių pjaustyklę, kuri akimirksniu cukiniją, morką, bulvę, moliūgą ar burokėlį paverčia ilgais spagetti ar tagliatelle. Tokiais ilgais, kad net tenka juos patrumpinti, kad būtų lengviau valgyti.
Tai puikus patiekalas vakarienei, kurį gali lydėti lengvos salotos, o kitą dieną atšalęs pyrago gabaliukas taps puikiais priešpiečiais ar net pietumis. Jau nekalbant apie tai, kad toks pyragas gali tapti didžiausia pikniko staigmena. Šįsyk išbandykite prancūzišką klasiką – kišą su žalumynais, porais ir cukinija.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Spelta labai greitai nuramdo alkio jausmą. Užvalgei saują speltos su alyvuogių aliejumi – ir į kovą. Kūnas lengvas. Jėgos – kiek reikia. Štai kodėl „insalata“ iš speltos subalansuota moterims, bet labai tinka vyrams.
Patiekalas, dvelkiantis Artimiausiai Rytais, patiekiamas su gaiviu (galima ruošti ir aštrų) jogurtiniu padažu. Naudokite avieną ar jautieną, o galima maišyti perpus. Puikiai tinka vėlyvoms vakarienėms ar vakarėliams lauke.
Nepakartojami apskrudę šonkauliukai, kuriuos lydi gaivus ir pikantiškas mėtų padažas. Idealus vakarėlio po vasaros dangumi patiekalas.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Gyva ugnis – bene seniausias maisto ruošimo būdas, žinomas žmonijai. Atėjus vasarai iš dažno kiemo vakarais sklinda gardus dūmo aromatas, o sulaukę šiltojo metų sezono, visi tik ir skuba iki soties prisimėgauti grilio džiaugsmais.
Tai šviežių kopūstų troškinys su mėsos kukuliais, dar puikiai žinomas kaip „tinginių balandėliai“. Šis patiekalas – tikras išsigelbėjimas, kai norisi pažįstamo skonio, tačiau įgūdžių, laiko (ar pakankamai didelės kopūsto galvos) pritrūksta.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Islandijoje galima atrasti itin netikėtų skonių. Išsaugoję nepakitusią senovės skandinavų kalbą islandai mėgaujasi ir mėgstamais vikingų patiekalais.
Kartais nesinori nei saldžių pyragų, nei sausainių, o visa parduotuvėse siūloma duona išragauta. Kai visu smarkumu sužaliuoja gamta ir pats metas piknikams, galima išsikepti nesaldžių duonelių traškia plutele su naminiu pesto padažu. Atrodo puikiai, skonis tobulas ir nieko ypač sudėtingo!
Strelkabelka.lt: Šis receptas yra iš Davido Lebovitzo knygos „Mano Paryžiaus virtuvė“. Labai paprastas, tik reikia šiokio tokio planavimo iš anksto. Ir dar gero jogurto, kuris gali būti karvės, avies ar ožkos pieno. Pastarieji – dėl įdomesnio skonio. Bet taip pat jie būna dar ir begėdiškai brangūs.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jei dar nesate mėginę, išbandykite halumio sūrį – tikrą Artimųjų Rytų regiono pasididžiavimą. Šis sūris – vienas iš nedaugelio, kurį galima skrudinti kepsninėje arba keptuvėje, jis kepant neišsilydo, o patiekiant šiltą su daržovėmis arba maistingomis kruopomis papildo švelnų patiekalo skonį aštresniais potėpiais.