Vytaras Radzevičius: Įvairiuose pasaulio virtuvių sąrašuose fo sriuba patenka į pirmus dešimtukus. Jos gerą skonį labiausiai lemia du dalykai – ypatingas stiprus nuoviras ir žuvies padažas (fish sauce). Dabar šio padažo nesunku nusipirkti bet kurioje didesnėje Lietuvos parduotuvėje. Skonis jo – keistas ir iš pirmo žvilgsnio net nelabai patiks. Nors teisingiau būtų sakyti – iš pirmo kvapo. Jis gaminamas ilgai fermentuojant žuvį ir Vietname jo rasi ant bet kurio valgomojo stalo.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.
Šios ankštinių salotos tikrai nenuobodžios – įdomios, sočios, su švelniu egzotikos prieskoniu. Išbandykite!
V. Radzevičius: „Asado“ galėtų būti antrasis Argentinos vardas. Argentina garsėja ypatingos kokybės mėsa. Ant žarijų ar ugnies kepta pati įvairiausia mėsa. Jos rinkinys ir vadinamas „Asado“. Dažniausiai šie kepsneliai valgomi su chimichurri padažu.
V. Radzevičius: Šis vyniotinis turi daugybę gaminimo būdų. Jis gali būti įdarytas morkomis, virtais kiaušiniais, pipirais ir t. t. Patiekiamas supjaustytas, padažui naudojant majonezą arba chimichurri, be kurio argentiniečiai savo raciono net negalėtų įsivaizduoti.
V. Radzevičius: Tai užkandžių rinkinys iš įvairių sūrių, kumpių ir daržovių. Mūsų ruošiama „Picada“ ypatinga tuo, kad bus gaminama tik iš įvairių daržovių.
Šorena Džaniašvili: „Ajapsandali – tai vegetariškas troškinys. Šis spalvingas patiekalas man asocijuojasi su vaikyste. Jame yra daug spalvingų daržovių, kurie man, kaip vaikui, atrodė labai įdomiai. Būdavo labai įdomu tyrinėti troškinį ir žiūrėti į visus produktus, iš kurių susideda patiekalas. Dabar šį patiekalą valgau tik grįžusi į Gruziją, tačiau nei vienas apsilankymas namuose neapsieina be jo. Per Kalėdas Gruzijoje šis patiekalas gaminamas ir kaip garnyras prie mėsos patiekalų, ir kaip atskiras troškinys.“
Šorena Džaniašvili: „Galiu drąsiai teigti, kad baklažanų suktinukai yra pats mėgstamiausias mano patiekalas! Kai tik grįžtu į Tbilisį, skubu skanauti šių suktinukų. Juos galėčiau valgyti kiekvieną dieną. Nei vienų Kalėdų neįsivaizduoju be jų. Gruzijos virtuvėje labai svarbią vietą užima būtent baklažanai ir graikiški riešutai. Yra daugybė patiekalų su baklažanais, tačiau šis – mano mėgstamiausias. Močiutė man netgi išdavė savo kulinarinę paslaptį, kaip gaminti suktinukus, kokį sūrį geriausia naudoti, kad jie būtų neapsakomo skonio!”
Šorena Džaniašvili: „Pchali užkandėlės taip pat puikuojasi mano mėgstamų patiekalų sąraše. Gruzijoje šis patiekalas paprastai ruošiamas šventiniu laikotarpiu, tačiau gyvendama Lietuvoje aš jį gaminu ir tiesiog savaitgaliais. Tiesą sakant, tai vienintelis gruziniškas patiekalas, kurį gaminu ir Lietuvoje. Gal dėl to, kad šią užkandėlę su špinatais ir riešutais nesunku pasigaminti, ir tai neatima daug laiko. Man itin patinka pabaigoje barstyti granatų sėklas ir stebėti, kaip gimsta tas gražus spalvų derinys!“
Šorena Džaniašvili: „Lobiani – tai vienas iš mano mėgstamiausių gruziniškų patiekalų. Šie paplotėliai su pupelių įdaru gaminami per visas šventes. Prisipažinsiu, kai per šventes Gruzijoje gamindavome šį patiekalą, su nekantrumu laukdavau, kol šis šiek tiek atvės ir galėsiu skanauti dar šiltus paplotėlius.“
Šorena Džaniašvili: „Satsivi – tai pagrindinis gruzinų šventinis patiekalas. Gruzinai jį tradiciškai gamina per Kalėdas ir Naujus metus. Iki šiol atsimenu, kaip vaikystėje ruošdavomės šventėms ir man tekdavo padėti gaminti padažą šiam patiekalui. Mano pagrindinė užduotis būdavo supjaustyti svogūną ir česnaką, susmulkinti prieskonines žoleles. Ant stalo pamatęs Satsivi iš karto gali suprasti, kad jau atėjo šventės!“