Iš makaronų tešlos suksime ritinėlius, įdaro prieš tai nereikės ilgai troškinti, o padažas-patalas suteiks būtinos pomidorų rūgštelės.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nors soka („socca“) yra labai populiarus Nicos regiono patiekalas, specialiai nedėjau šio recepto į savo knygą „Prancūzijos virtuvė“. Manau, kad pajusti tikrą „soccos“ skonį galima tik paragavus jos dar karštos, ką tik ištrauktos iš atviros ugnies krosnies viename iš turgelių po šilta Pietų Prancūzijos saule. Taigi, autentišką „socca“ rasite tik čia, o ne tokią autentišką, bet taip pat labai gardžią galima paruošti ir savo virtuvėje.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Galite ir netikėti, tačiau patiekalai su pupelėmis Italijoje yra mėgstami ir dievinami labiau už picas. Kampanija, Lacijus, Toskana, Venetas, Abrucas – vidurio Italija žiemą tiesiog gyventi negali be pupelių. Žinoma, kiekvienas regionas ruošia savaip, savaip gardina, nors esmės tai nekeičia.
Skanus, gražiai atrodantis ir greitai paruošiamas užkandis.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: „minestrone“ tinka viskas. Faktiškai išeina karštas daržovių kokteilis, kuris tinka tiems, kurie nenori riebalų, bet numalšinti alkį – taip. Tinka ir veganams – jeigu ką...
Nida Degutienė (Nidos receptai): ,Jei ieškosite alternatyvų mėsiškoms vakarienėms, prisiminkite rizotą – šis nesudėtingai pagaminamas patiekalas dažniausiai patinka daugeliui.
Miško žvėrys: Desertų nuotraukos patrauklesnės nei troškinių, bet svarbu ne nuotrauka, o skonis! Geras. Sodrus. Kai patiekalas tirpsta burnoje. Sušildo ne tik kūną. Tobulai tinka vaišinti draugus. Skanaus!
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jei jau išbandėte cukinijų spagečius, laikas imtis cukinijų raviolių gamybos! Cukinijos – itin universalios daržovės, bene mažiausiai „kaprizingos“ skoniui, jos dera beveik su viskuo, tinka ir šventėms, ir kasdienėms jaukioms vakarienėms. Ypač cukinijos tobulai dera su pomidorais – ne tik spalva, bet ir skoniais.
Šis apkepas kilęs iš Neapolio, jis kiek panašus į prancūziškąjį, tačiau išvengiama bulvių pjaustymo plonyčiais griežinėliais. Kaip ir prancūziškąjį „pusbrolį“, jį taip pat galima gardinti įvairiais priedais – pavyzdžiui, riekelėmis pjaustytomis juodosiomis alyvuogėmis.
FeedMySister.com: Paprastas, bet pasakiško skonio patiekalas – naminis ir jaukus. Bulvių ir grybų derinys žinomas visiems lietuviams, o subtilumo jam suteikia rozmarinas, moliūgas ir parmezanas. Grybų karalius baravykas yra pilnas skonio, todėl labai svarbu jo neužgožti ir leisti pilnai atsiskleisti.
Kol cukinijų ir pomidorų gausu, reikia šias gėrybes išnaudoti visu pajėgumu. Jų duetas tikrai puikus, o papildytas ryžiais tampa visai savarankišku, labai gardžiu patiekalu. Tiesą sakant, ne tik gardžiu, bet ir sočiu, tačiau lengvu, puikiai tinkančiu ir pietums, ir vakarienei. Žinoma, jei neištveriate be mėsos, šis apkepas gali tapti originaliu garnyru.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Kadangi tai visiškai nenuodingas (nebent būtų kokios nors individualios alergijos atvejis), lengvai virškinamas ir nekirmijantis grybas mes siūlome su juo elgtis – per favore ne dzūkiškai, o švelniai – itališkai. Nevirti, nekepti, netroškinti ir nekankinti. Marinuoti ir valgyti žalią.
Cezario salotos gali būti ir vegetariškos, išbandykite ir įsitikinkite.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Gyva ugnis – bene seniausias maisto ruošimo būdas, žinomas žmonijai. Atėjus vasarai iš dažno kiemo vakarais sklinda gardus dūmo aromatas, o sulaukę šiltojo metų sezono, visi tik ir skuba iki soties prisimėgauti grilio džiaugsmais.
Kartais nesinori nei saldžių pyragų, nei sausainių, o visa parduotuvėse siūloma duona išragauta. Kai visu smarkumu sužaliuoja gamta ir pats metas piknikams, galima išsikepti nesaldžių duonelių traškia plutele su naminiu pesto padažu. Atrodo puikiai, skonis tobulas ir nieko ypač sudėtingo!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Genujiečiai norėtų, kad pasaulis atrastų tikrą genujietišką pesto padažą, o žalių erzacų nevadintų „pesto“. Šis receptas – kaip tik su tikru genujietišku pesto.
Traškios, pagardintos sūriu ir česnaku šios lazdelės gali tapti puikiu užkandžiu, kuris dar ir puikiai atrodo patiektas ant stalo. Išbandykite!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotai greitai nepasidaro. Viskas užtruks ne mažiau kaip pusvalandį – teks dirbti, maišyti, nuolat tikrinti ryžių konsistenciją. Bet visas šis triūsas ir sugaištas pusvalandis to vertas. Rizotas su smidrais ir brandintu parmezanu yra Lombardijos, Pjemonto, Veneto regionų klasika.
Naminio pomidorų padažo „patale“ švelniai apskrudusios keptos makaronų kriauklės su varškės įdaru puikiai tiks ir pietums, ir vakarienei.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.