Renata Ničajienė (tinklaraštis sezoninėvirtuvė.lt): Šis varškės pyragas labai skanus ir sotus, kiek primenantis prabangų varškės apkepą. Jis, kaip ir visi varškės kepiniai, labai tinka artėjančioms Velykoms. Jei turite galimybę, pyragą gaminkite iš riebios ir sausos kaimiškos varškės. Pyragui daugiau skonio suteiks apelsinų žievelių cukatos ir rome brandintos razinos, taip pat nostalgija dvelkiantis trafaretinis papuošimas, panaudojant seną močiutės nertą servetėlę.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Tai yra blynai, be kurių neįsivaizduoju praeinančios nė vienos savaitės. Ne, nepiktnaudžiauju kasdien, bet jau nuo savaitės vidurio imu laukti savaitgalio, nes žinau, kad būtent tokius pusryčius sau pasidovanosiu.
Greitai paruošiami keksiukai patiks ir vaikams, ir suaugusiems!
Miško žvėrys: Šiuos sausainius radau bene pirmojoje savo receptų knygoje – „Baking: From my home to yours“, parašytoje Dorie Greenspan. Sviestiniai, smėliniai, labai šokoladiniai, sūrūs...
Nida Degutienė (Nidos receptai): Esu išbandžiusi ne vieną pyragą su cukinijomis ir kiekvienas man skanesnis už prieš tai buvusį! Tačiau kai iškepiau šį, nusprendžiau, kad jis tikrai vertas karaliumi.
Visų pirma todėl, kad nesaldus ir itin lengvas, drėgnas, purus ir dar be glitimo (čia išsigelbėjimas glitimo netoleruojantiems, ir bonusas dietų vergams). Kaip ir daugeliui pyragų su daržovėmis, tešlos užmaišymui tikrai nesugaišite daug laiko, tad įjunkite orkaitę ir tada pradėkite ruošti tešlą.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Šie varškėtukai mane ir mano kiemo bei mokyklos draugus valgydino turbūt dar seniau, nei 2004 metai. Močiutės su meile kepti, į pamokas išlydėdavę ir kaskart vis skanesni. Dar ir dabar prieš lankydama močiutę dažnai paskambinu paprašyti šito gėrio ir neįsivaizduoju kaip įmanoma būtų suvalgyti tik vieną (močiutė kepa dvigubai didesnius).
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jūs tikrai pamenate varškinę tešlą, iš kurios mūsų mamos kepdavo sausainius. Tešlą minkydavo su varške ir margarinu (sviestas tais laikais buvo prabanga, jo į kepinius nedėdavo). Paskui tą sausainių tešlą prieš kepant pabarstydavo cukrumi (baltu, nes rudojo tais laikais nebuvo), kartais cinamonu, ir iškepę sausainiai kažkokiu būdu būdavo panašūs į sluoksniuotą prancūzišką kepinį.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Kepiniai, kuriuose nėra glitimo, nėra pridėtinio cukraus ir net kepiniams įprasto kiaušinio pamažu užkariauja sveikesnių saldumynų mėgėjų širdis. Tokie kepiniai tinka ir besilaikantiems dietos, ir netoleruojantiems glitimo, ir veganams.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Turtingo skonio, sodrus, su šiek tiek rūgštelės įdare. Šis pyragas tiesiog tobulas vėsesniems vakarams. Beje, kepinys labai lengvai keičiamas, mat įdarui galite naudoti tokias uogas ir/ar vaisius, kokius tik norite. Tiesa, siūlyčiau maišyti rūgštesnius ir saldesnius, tarkime, persikus ir vyšnias ar slyvas. Ir nors pyragas ne iš lengvųjų, net nedidelis gabalėlis tikrai patenkins saldumo poreikį.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Ši „panna cotta“ itin kokosiška, vos salsva ir vasariška, tačiau jei jums norėsis daugiau saldumo, nesigėdykite ir įberkite cukraus.
Kai norisi ko nors lengvesnio, verta pasižvalgyti į kitokių makaronų, pavyzdžiui, gamintų iš ryžių, receptus. Kaip tik vieną tokį ir siūlome – tiks ir pietums, ir vakarienei, ir pasiimti į darbą.
Tai klasikinė prancūziška „tarta“, kurioje braškės draugauja su kriaušėmis. Kriaušes galite ir pavirti, dar labiau atsiskleis skoniai. Pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas su vaniliniais ledais ar plakta grietinėle. Šis receptas – iš žurnalo „Beatos virtuvė“.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šiaurės Amerikoje moka kepti kiaulienos šonkauliukus. Ir jie tikrai yra World Famous. Bet kurioje kepsninėje Memfyje, šalia Elvio Preslio statulos. Arba iškepti namie pagal šį receptą.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pristatė sostinėje veikianti desertų studija „Tie kepėjai“.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pristatė viena žymiausių Latvijoje maisto tinklaraštininkių ir knygų autorė Signe Meirane.
Tikras netikėtumas – šio braunio pagrindą sudaro pupelės, tačiau valgantieji to niekaip neatspės. Šokoladinis, drėgnas ir sunkus – puikus kepinys, kai norisi tikro saldumyno!
Tai receptas iš Renatos Ničajienės knygos „Sezoninių skanumynų istorijos“, kurį ji pristatė pačios inicijuoto projekto „100 tortų Lietuvai“ proga.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Mano mėgstamiausias „chilli con carne“ yra ryškaus skonio, o tai reiškia, jog jis gausiai pagardintas prieskoniais. Bet dar svarbiau – patiekalas turi būti paskanintas ir juoduoju šokoladu – jo būtinai reikia dėti į puodą su lėtai burbuliuojančiu troškiniu. Patikėkite, šokoladas labai gerai subalansuoja visus skonius – mėsos, aitriųjų pipirų, prieskonių. Būtinai išbandykite.
Elegantiškas užkandis, kuris įtiks ne tik paprastos vakarienės dalyviams, bet ir iškilmingesnės progos svečiams.