Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nors soka („socca“) yra labai populiarus Nicos regiono patiekalas, specialiai nedėjau šio recepto į savo knygą „Prancūzijos virtuvė“. Manau, kad pajusti tikrą „soccos“ skonį galima tik paragavus jos dar karštos, ką tik ištrauktos iš atviros ugnies krosnies viename iš turgelių po šilta Pietų Prancūzijos saule. Taigi, autentišką „socca“ rasite tik čia, o ne tokią autentišką, bet taip pat labai gardžią galima paruošti ir savo virtuvėje.
Miško žvėrys: Silkė gali būti ruošiama pagal tradicinius, įprastus receptus, o galima išbandyti ir šį tą įdomesnio, naujesnio, dar neragauto – kaip tik tokį receptą ir siūlome, išbandykite.
Kisieliai paprastai verdami iš uogų ar vaisių, tad šis, su burokėliais, gali nustebinti. Išbandykite ir nutarsite, kaip jis jums patinka!
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Turiu jus perspėti, kad prie šio saldumyno labai lengvai priprantama – kai pradedi valgyti, tiesiog nebegali sustoti!
Miško žvėrys: Puikus desertas! Lengvesnis, nei „crème brûlée“, nes ruošiamas su pienu. Degintos karamelės kartumas smagiai kontrastuoja su švelniu minkštu kremu. Ir patiekti paprasčiau – nereikia kiekvieno deserto prideginti!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Jūs tik įsivaizduokite – keli karšti skrebučiai, šaukštas marmelado, kvapni rytinė Earl Grey arbata, didelis laikraštis, Kalėdų nuotaika prie stalo. Tai jaukus ritualas, be kurio sunku įsivaizduoti Angliją. Nors viskas keičiasi, vis dažniau marmeladą keičia koks nors šokoladinis ar riešutų sviestas, pagardintas E priedais.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Įdomus traukos centras Šveicarijoje yra Raichenbacho krioklys. Jis gal ir būtų likęs eiliniu gamtos objektu, bet vietovę išgarsino Artūro Konano Doilio apsakymas „Paskutinė Šerloko Holmso byla“. Anot apsakymo, prie šio krioklio įvyko Šerloko Holmso ir profesoriaus Moriarčio dvikova. Gėrio ir blogio susirėmimas įvyko 1891 metų kovo 4 dieną ir minėdami šią datą krioklį kasmet užplūsta Šerloko Holmso gerbėjai. Spėju, kad jie tada paragauja ir šios šveicariškos sūrio sriubos.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Mano greitas maistas yra koks nors akimirksniu paruošiamas patiekalas, kuriam pakanka 10 minučių, įskaitant daržovių pjaustymą ir keptuvės kaitinimą. Tad štai šis – būtent iš šitos serijos. Tiems atvejams, kai gurgiantis pilvas neleidžia imtis sudėtingesnių ir ilgesnių procesų virtuvėje.
Jei nė sykio neragavote „chai masalos“, o gal gurkšnojote kavinėje, tačiau taip ir nepasidomėjote receptu, metas pabandyti pasiruošti jos patiems. Meilė iš pirmo gurkšnio garantuota!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Nors tiksliau būtų sakyti „imbierinis elis“. O gal vis dėlto alus? Iš esmės tai tas pats gėrimas ir jį nesudėtinga pasigaminti namų sąlygomis. Tikrai gausite daug imbiero skonio. Tik turite atsiminti, kad fermentuojamas šis gėrimas gamina burbulus ir yra linkęs išsiveržti iš indo. Todėl kiekvieną dieną, kol alus fermentuojasi, reikėtų primažinti slėgį – atidaryti indą ir vėl jį uždaryti. Kitaip galite sulaukti nedidelio sprogimo ir nepageidautinos namų valymo prievolės.
Miško žvėrys: Šį obuolių pyragą tinka apibarstyti perliniu cukrumi ir tiekti su vaniliniais ledais, kremu, plakta grietinėle.
Strelkabelka.lt: Tegul jūsų negąsdina ilgas šio patiekalo ingredientų sąrašas. Buvo dar ilgesnis, bet jį kiek sutrumpinau. Ir taip, tai yra dar vienas žinomo šefo Yotamo Ottolenghi šedevras iš knygos „Plenty“ (mano kiek adaptuotas), kuris bus gaminamas kiekvieną kartą, kai namie bus moliūgų. Arba žiemą be moliūgo.
Grūdeliai ir vanduo – paprastam garstyčių padažui pagaminti užtenka vos dviejų ingredientų. Visi kiti produktai – skonio ir išmonės reikalas.
Miško žvėrys: Rudeniškai ryškūs maltinukai yra intensyvaus skonio, malonios tekstūros. Beje, jei nesinori ruošti suvožtinių, šiuos paplotėlius galite patiekti ir vienus su salotomis bei mėgstamais padažais.
Strelkabelka.lt: Gorgoncola, obuoliai ir riešutai – klasikinė kombinacija, ypač salotose, bet kišas yra visai kas kita. Tiesa, vietoje gorgoncolos sūrio naudojau bleu remberter sūrį. Jis yra skirtas tiems, kas nemėgsta pernelyg sharp gorgoncolos – yra pakankamai švelnus ir beveik kreminis.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Tradicinį humusą sudaro vos keletas ingredientų – sutrinti virti avinžirniai, sezamų pasta ir citrinos sultys bei druska su pipirais. Tačiau, jei ieškote lengvesnės šio užkandžio versijos, pasigaminkite keptų moliūgų humusą! Populiariausia lietuviška rudens daržovė suteiks šiam naujoviškam humusui naujų skonio natų, bet užvis svarbiausia – nudažys nepakartojama ryškiai geltona spalva.
Šis pyragas kiek sodresnis ir sunkesnis, nei kiti jo giminaičiai. Žinoma, dėl visko kalta karamelė, jis čia vaidina lemiamą vaidmenį ir pakylėja pyragą į aukšesnį lygmenį.
Patiekalai viename puode – puikūs, tik supjaustai, pakepini, pamaišai, o tada jau maistas „gaminasi“ pats. O kur dar mėsos derinimas su vadinamaisiais „šiltaisiais“ prieskoniais – cinamonu, gvazdikėliais, kardamonu... Šis patiekalas iš šefo Yotamo Ottolenghi knygos „Jerusalem“ suvienija abu šiuo privalumus, neišsigąskite prieskonių gausos ir išbandykite!
Šiame nuostabiame patiekale susitinka 4 geri dalykai: liesa mėsa, aromatingas moliūgas, saldžios džiovintos slyvos ir šildantys prieskoniai. Šis ketvertukas sukuria tokią skonio ir aromato harmoniją, kad jai neįmanoma atsispirti. Kartą pagaminę ir paragavę, gaminsite vėl, vėl ir vėl...