Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Anądien parduotuvėje sūrių skyriuje žvilgsnis užkliuvo už bulgariškos brinzos. Tarpušventyje dažnai norisi paklaidžioti mažiau įprastų skonių vietose. Prisiminiau, kad Bulgarija buvo bene pirmasis mano „užsienis“ ir kad ši Balkanų šalis paliko daug skanių prisiminimų. Vienas iš jų – brinza įdaryti ir apkepti ankštiniai pipirai (bulgariškai – чушки бюрек).
Virginija Pupeikytė-Dzhumerova (Tekstoranas): Kozunakas – neatsiejamas bulgariškų Velykų atributas. Minkštas, purus, saldus pyragas, prekybos centruose pasirodantis gerokai prieš Velykas.
Strelkabelka.lt: Šie bulgariški kebabai įdomūs dėl vienos paprastos priežasties – juose buvo įdėta sodos, kuri suteikia mėsai lengvumo, ir dar jie labai lengvai pasipučia. Man tai buvo visiškai netikėtas atradimas.
„Tarator“ – šalta agurkų sriuba, populiari Artimųjų Rytų šalyse.
Šiai sriubai gaminti naudojami labai paprasti ingredientai: agurkai, tirštas natūralus jogurtas, aliejus, krapai, graikiniai riešutai, česnakai, kartais ir citrinų sultys. Paprastai bulgariška šaltsriubė ruošiama ir valgoma vasaros metu.
Nors teigiama, kad šios sriubos kilmės šalis yra Bulgarija, ji taip pat yra populiari Turkijoje, Irane, Makedonijoje, Kipre ir Albanijoje, Serbijoje, Izraelyje ir kitose šalyse. Daugelyje paminėtų šalių „tartor“ variacijos turi skirtingą pavadinimą ir šiek tiek skirtingas ruošimo tradicijas. Be to, skirtingose šalyse šis patiekalas gali būti tiekiamas ir kaip pagrindinis, ir kaip pirmasis patiekalas (sriuba), ir kaip garnyras ar padažas.
Pavyzdžiui, Kipre šis patiekalas vadinamas „ttalattouri“, o Irane – „raparyp“. Irane bulgariškai šaltsriubei pagaminti naudojamas bazilikas, mėtos, juodieji pipirai, porai, razinos ir ledas. Kartais, prieš patiekiant šį patiekalą, į dubenėlį įberiama sauja duonos skrebučių. Serbijoje „tartor“ vardu žinomesnės salotos nei sriuba. Turkijos virtuvėje po šiuo pavadinimu slepiasi padažas, dažnai tiekiamas prie keptos žuvies. Na, o Graikijoje populiarus prieskonių trintinys („tzatziki“) taip pat yra dar viena šios sriubos variacija, tik į jį papildomai pridedama petražolių ir mėtų.
Bulgarijoje ši šaltsriubė dažniausiai tiekiama kaip pirmasis patiekalas, t. y. sriuba patiekiama prieš pagrindinį patiekalą. Visuomet „tartor“ patiekiama šalta. Paruošus sriubą, ji kelias valandas šaldoma šaldytuve. Jei už lango itin karšta, prieš patiekiant į sriubą įmetami keli ledo kubeliai ar sauja smulkinto ledo. Kartais sriuba pilama ne į dubenėlius, o dideles stiklines kaip gaivinantis kokteilis. Visgi retkarčiais „tartor“ Bulgarijoje ruošiama kaip salotos. Tokiu atveju gaminama pagal tą patį receptą, tik pasirenkamas kuo tirštesnis jogurtas ir visiškai atsisakoma vandens.
Sakoma, kad Bulgarijos gyventojai vasaros sezono metu šaltsriubę valgo beveik kiekvieną dieną. O kodėl ne? Ją itin lengva pagaminti, produktai yra sezoniniai ir nebrangūs, o tokia sriuba yra tiesiog idealus variantas karštiems vasaros mėnesiams.