Gaminant itališkus morengus, iki pusės standumo išplakti baltymai dažniausiai užpilami karštu cukraus sirupu. Šie morengai laikomi stabiliausiais ir dažniausiai naudojami gaminant prancūzišką desertą macarons, tam tikras putėsių rūšis bei kremus.
Baklažanų kroketai – greitas, Italijoje itin populiarus užkandis, kurio receptą pristato iš šios šalies kilęs šefas Gian Luca Demarco.
Renata Ničajienė (sezoninėvirtuvė.lt): Labiausiai man patinka jaukūs, paprastai ir lengvai pagaminami obuolių pyragai. O šis yra būtent toks! Jo receptą pernai rudenį parsivežiau iš kelionės po Toskaną.
Kiek neįprastą populiariųjų cukinijų receptą TV laidoje „Gardu Gardu“ pristatė italų kilmės virtuvės šefas Gian Luca Demarco.
Daugelis tautų ruošia įdarytus baklažanus, lietuviai taip pat. Visgi, Vidurio Rytų šalys ir Italija itin puikiai ištobulino šių receptų variacijas. Romoje baklažanai dažniausiai įdaromi mocarela sūriu, o Italijos pietuose – malta mėsa.
Dangira Šimašiutė (“Prancūzijos virtuvė”): Panzanella yra itališkos pasenusios duonos salotos iš Toskanos regiono. Iš esmės šioms salotoms reikia tik vakarykštės duonos, pomidorų, baziliko ir alyvuogių aliejaus. Dažnai šios salotos būna ruošiamos dar išvakarėse, tad duona jau būna permirkusi pomidorų sulčių ir aliejaus mišinyje, bet man labiau patinka, kada apskrudę duonos gabaliukai tik lengvai sugeria aromatingą padažą ir lieka dar traškūs.
Jei su pica reikalai aiškūs, gal metas išsikepti iš Italijos kilusios „focaccios“? Galbūt nustebsite, tačiau nuostabią ją paruošite su mūsų taip mėgstamomis bulvėmis – jų reikės ir tešlai, ir viršui pagardinti. Puikaus kepinio receptu dalijasi žymus šefas Yotamas Ottolenghi.
Šį tradicinį itališką skanėstą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pristatė Orinta Charčenkaitė iš restorano „Lauro lapas“.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Jeigu atsidursite Milane ir užsimanysite paragauti ką nors labai tipiško, jums pasiūlys Milano šnicelį. Pirmasis vadinasi Wiener Schnitzel. Antrasis – cotoletta alla milanese. Jums pasirodys, kad tie smagūs mėsos patiekalai labai panašūs? Nors ir labai panašūs savo skoniu ir išvaizda abu šniceliai vis tik skiriasi. Tipiškai austriškas šnicelis dažniausiai kepamas ant kiaulienos taukų. Milaniečiai savąjį kepsnį gamina ant lydyto sviesto. Kepimo būdas, be abejo, turi nemažos įtakos skoniui. Be to, austriškas kepsnys – šiek tiek plonesnis ir didesnis už itališkąjį giminaitį.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šios duonios kilmė – itališka. Panaši ji į fokačiją (it. – focaccia): plokščia, tarsi picos pagrindas, pagardinta Viduržemio jūros regiono prieskoniais. Tinka prie visko – ir kaip užkandis prie vyno, ir prie salotų ir valgyti ją dar šiltą be nieko tiesiog skanu.
Nemažai itališkų patiekalų paruošiami labai greitai, tačiau yra ir tokių, kurie priverčia ilgėliau patrypčioti virtuvėje. Būtent tokį, tikrą itališkos virtuvės klasiką, TV laidoje „Gardu Gardu“ pristatė iš šios šalies kilęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco.
Italai turi ne vieną patiekalą, skaičiuojantį šimtmečius. Vieną tokių TV laidoje „Gardu Gardu“ pristato iš šios šalies kilęs kulinaras Gian Luca Demarco – tai puikaus skonio vištienos ir daržovių troškinys. Pasak šefo, nors patiekalas pradėtas gaminti medžiotojų dar gilioje senovėje, miškuose ant laužo, tačiau ir šiais laikais jis yra tarp mėgstamiausių ir populiariausių Italijoje.
Kaip kepama nuo senovės Romos laikų kepama itališka fokačija (focaccia), laidoje „Gardu Gardu“ pademonstravo šefas italas Gian Luca Demarco. Dabar šios duonos galite išsikepti ir jūs.
Polentą ypač skanu valgyti su kepta šonine, įvairiomis daržovėmis bei dešrelėmis. Taigi, iš pačių paprasčiausių kukurūzų kruopų, vandens ir druskos galite pasigaminti tikriausią kulinarinį stebuklą.
Šefas Gian Luca Demarco šį patiekalą jgamino pagal savo mamos sukurtą receptą ir teigė, jog ji šią vištieną patiekdavo su bulvių koše, tačiau čia puikiai tiks ir ryžiai
Jei domitės sveikos mitybos principais ir net jų laikotės, apie lapinius kopūstus (kale) jums nereikia pasakoti. Tačiau apie itališką pikantišką dešrą (kartais vadinamą ir mėsos kremu) ndują galėjote girdėti tik probėgšmais. Laimė, įsigyti Lietuvoje jos jau nesunku, tačiau ką su ja veikti, žino ne visi. Taigi, siūlome receptą, kuriame puikiai dera makaronai, lapiniai kopūstai ir pikantiškoji dešra iš Italijos.
Lietuvoje gyvenantis šefas italas Gian Luca Demarco nekelia triukšmo, jog jam trūksta kokių nors itališkų ingredientų – makaronų galima pasigaminti pačiam, o prie jų tiks ir lietuviška vištiena. TV laidoje jis pademonstravo, kaip pasigaminti naminių makaronų su vištiena ir netradiciniu apelsinų-ančiuvių padažu. Pastarajame, beje, nėra nei druskos, nei pipirų!
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): „Ribollita“ skamba lyg koks iš Verdi operos „išlipęs“ personažas, bet iš tiesų yra daržovių sriuba, tirštinta šviesia duona. Savo linksmą vardą ji gavo todėl, kad paprasta daržovių sriuba tradiciškai būdavo patiekiama pašildyta – „re-bouilli“ – drauge su duonos likučiais. Sriuba yra labai tiršta, o pastovėjusi ji man labiau primena košę nei sriubą, bet aš visgi lenkiuosi jos skoniui.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Jei turite 45 minutes laisvo laiko, spėsite išsikepti šios į pitą panašios Viduržemio jūros regiono duonos. Arba pyrago.
Italai valgo ne tik įvairių formų pastą bei lęšius – jie pripažįsta ir bulves! Tą pademonstravo Lietuvoje gyvenantis šefas italas Gian Luca Demarko.