Receptai pagal kategoriją „Italų“ 5 puslapis

Nida Degutienė (Nidos receptai): Šis tiramisu tortas gali pasirodyti sudėtingas, tačiau jį iškeps net ir mėgėjas, dažnai besisukinėjantis virtuvėje. Visus kraštelių nelygumus uždengs pirktų sausainių dėlionė, o perrištas kaspinu jis gali tapti net šventiška dovana kokia nors proga!

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.  

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ieškokite šviežios žuvies. Nes šaldytas tunas tinka kitiems dalykams. Prieš kepimą ir jo metu nesūdykite ir negardinkite nei pipirais, nei druska. Šias gardinimo operacijas atlikite lėkštėje. Tuno skerspjūvyje turėtų likti rausva juostelė. 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Vienąsyk pamatai, kaip oriai miršta tunas, ir kažkaip nebesinori jo kišti į konvekcinę krosnį arba į orkaitę. Norisi pagerbti šią stiprią ir protingą žuvį. Ji to verta.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Svarbiausias dalykas šiame deserte – konsistencija: nei pernelyg tirštas, nei pernelyg šlapias. Jeigu padauginsite maskarponės – bus riebu. Jeigu padauginsite kavos – bus tyžalas. Jeigu padauginsite šokolado – bus per kartu. Jeigu sausainių – bus per sausas. Jeigu nedėsite šviežių kiaušinių... Tai jau nebus tiramisu, o kažkas kitkas.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ravioliai „alla sorrentina“ – tai tikrų tikriausia, trispalvė Italija. Gamindami arba valgydami pasileiskite Luciano Pavarotti atliekamą opusą „Torna a Surriento“: „Nun darme stu turmiento! Torna a Surriento“ – nė nepastebėsite, kaip gims itališkos virtuvės šedevras – paprastas, kvapnus, spalvingas.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Artišokų aktyvioji medžiaga – cinarinas atstato kepenų ląsteles. Todėl Romoje juokaujama: išgėręs per daug vyno, suvalgyk vienu artišoku daugiau. Artišokuose gausu ląstelienos, todėl ši daržovė gana neblogai pasotina, o kalorijų „dovanoja“ mažai – vos 40. Išvada? Moterų maistas...

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Saugokite manikiūrą! Taip, – nes artišokuose yra daug geležies, kalio, fosforo. Jūsų pirštai kaipmat pajuoduos. O ir patys artišokai supjaustyti po pusvalandžio pradės keisti spalvą. Todėl juos tenka „konservuoti“ vandenyje su citrinos sultimis.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Jurga ir Paulius Jurkevičius: Nevirtas, o lengvai pakeptas kalmaras mums atiduos gerą porciją baltymų (74 proc.) ir gerų omega 3 riebalų (23 proc.) Atiduos ir fosforo, kalio, vitaminų E, A užtaisą. Už smagų vardą šis galvakojis turėtų būti dėkingas graikams. Jie įžiūrėjo kalmaro formoje ką? Rašiklinę, dėklą pieštukams. Be to, kalmaras, kaip ir sepija, turi rašalo. Puiku, vadinasi, tai yra „calamos“ – rašalinė.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotas – šiaurės Italijos patiekalas. Ten žmonės niekur neskuba, viską daro lėtai ir kruopščiai. Jeigu norite, kad jūsų ryžiai taptų rizoto, o ne ryžių koše, teks panaudoti slaptą ingredientą – kantrybę. Teks pilti sultinį, maišyti, vėl pilti sultinį ir vėl maišyti. Kiek minučių? Priklausys nuo viryklės, nuo puodo, nuo ryžių, bet tikras rizotas reikalauja 20 minučių intensyvios kulinarinės veiklos.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Midijas norisi išvirti, pagardinti grietinėle, sausu vynu, parmezanu, puokšte egzotiškų prieskonių? Visai tai galima padaryti. Tik nepamirškite: kuo daugiau panaudosite ingredientų ir pagardų, tuo mažiau jausite gaivaus jūros aromato ir skonio. Gerai paruoštos midijos bus lengvai sūrios. Taip ir turėtų būti.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: jeigu norite, kad patiekalas būtų itališkas – negailėkite pinigų spagečiams. Ir, žinoma, nelaužykite jų. Jeigu norite, kad spagečiai būtų kieti „al dente“, nukoškite likus pusei minutės iki nurodyto virimo laiko. Pernelyg kruopščiai nepurtykite kiaurasamčio: pastos virimo vanduo yra gėris padažui!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Nekepkite brusketos orkaitėje, nes bus sausainis, o ne brusketa. Jos paviršius turi sugerti padažą, būti saikingai drėgnas. Išbandykite ne tik „ciabattą“.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Siūlome išmokti pasigaminti populiariausią ir labiausiai iškraipomą itališką patiekalą „spaghetti alla carbonara“. Išdrįskite kartą imti ir išbandyti istorinį, originalų, tikrą „alla carbonara“ kodą, kuriame yra tai, kas yra nurodyta šio recepto ingredientų sąraše. Tą vieną kartą tegu negalioja „o man skaniau“, „dėl skonio nesiginčijama“ ir kitos nepagarbos originaliam receptui formulės.

Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.

Šie itališki sausainiai, nėra išvaizdūs, tačiau labai skanūs! Itališkai jie taip ir vadinasi – brutti ma buoni, tai yra bjaurūs/negražūs, bet skanūs. Savo išvaizda jie kiek primena neaiškias rupaus smėlio ar žvyro krūveles (priklaisomai nuo to, kiek smulkiai sumalti riešutai), tačiau užtenka atsikąsti tokio kepinuko ir darsyk supranti, kad ne visi geri dalykai šiame pasaulyje būtinai gražiai atrodo... Pagaliau, dar viena puiki šių sausainių savybė – jiems reikia vos kelių produktų.

Bolonijos padažas (Bolognese (tariama [bolonjezė]) bene geriausiai žinomas itališkos virtuvės patiekalo pavadinimas ir bene labiausiai viso pasaulio valgytojų mylimas pastos padažas.

Sodrios spalvos ir išraiškingo skonio padažo pagrindinis ingredientas – malta mėsa (dažniausiai jautiena ir kiauliena, kartais aviena arba paukštiena). Ilgai ir lėtai troškinamas Bolonijos padažas gardinamas kepintais svogūnais, morkomis ir salierais, rūkyta šonine ir pomidorų padažu. Patiekimui geriausia tinka ilga pasta: tagliatelle, papardelle, spaghetti, tačiau tiks ir kita rūšis, kurią mėgstate.