Receptai pagal kategoriją „Kepiniai“ 27 puslapis

Julija Steponavičiūtė (tinklaraštis kitchenJulie): Šie sausainiai su charakteriu, mat į tešlą įmaišyta aitraus imbiero cukatų, graikinių riešutų bei įvairių sėklų. Išsikepkit, kas žino, gal susidraugausite?!

Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.

Šie sausainiai lengvai pagaminami, gardūs ir lengvučiai. Sausainių receptas atkeliavo iš knygos „The Cardamom Trail“, kurios autorė – Indijoje gimusi, o šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Chetna Makan, sėkmingai pasirodžiusi britų TV šou-konkurse „The Great British Bake Off“. Jie rekomenduojami visiems, kam patinka naminiai kepiniai, nustebinantys įdomiais deriniais ir šiltais egzotiškais prieskoniais. 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).

Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas. O štai lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių – tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Pyragas šviežias išlieka ganėtinai ilgą laiką, tad ne vieną rytą ar popietę galima mėgautis gabalėliu burnoje tirpstančio saldėsio...​

Prieš kelerius metus ir Lietuvoje kilus tikram keksiukų kepimo vajui, ko gero, daugelis besisukiojančių virtuvėje tą savąjį idealų šio deserto receptą jau atrado. O jei tokio dar neturite arba norisi išbandyti ką nors naujo, turėtų maloniai nustebinti sodraus skonio keksiukai su „Guinness“ alumi.

Ši bananų duona gali tapti tikru „budinčiu“ saldėsio receptu – ji visada pavyksta. Pagyrimų šiai duona, o gal tiksliau – pyragui, nebus per daug: nuostabiai kvepia, yra drėgnas, purus ir, žinoma, labai skanus. Šiai bananų duonai galima sunaudoti „pavargusius“ patamsėjusius bananus, kurių nebesinori valgyti žalių.  

Gardžios spurgos, skaniausios šviežios!

Šis pyragas puikiai tiks prie kavos ar arbatos puodelio šaltais rudens vakarais. Obuolių pyragas purus, šiltą sunku pjaustyti, o išlaukti kol atvės dar sunkiau.

Sodrus, sviestinis arbatos skonis idealiai dera su panakota.