Receptai pagal kategoriją „Lietuvių“ 2 puslapis

Dzūkija – miškų kraštas, todėl vieni populiariausių regiono patiekalų ingredientų yra uogos ir grybai. Švenčių, o gal tiesiog savaitgalio proga išsikepkite mielinių pyragėlių pagal seniausios Druskininkų giminės receptą.

Ant šventinio stalo daugelis deda keptą paukštį ar kepsnį, tačiau prieš tai juk būna įžanga. Ja gali tapti kaimiškas kiaulienos paštetas, kokį galbūt gamino, pavyzdžiui, jūsų močiutė. Šio pašteto receptu pasidalino restorano „Open Restaurant“ šefas Ernestas Vyrukaitis.

sezoninėvirtuvė.lt : Nostalgiškus sausainius su varške esu kepusi tikrai ne kartą, bet dar nei karto jų nekepiau Kalėdoms. Taigi, nuo kalėdinių sausainių formelių nupūčiau dulkes, pasirinkau kvapniausią, kokį tik galėjau prekybos centre rasti ekologišką cinamoną ir pradėjau namus kvėpinti šventėmis!

Nuostabus nostalgiškas kepinys iš knygos „Desertai: 365 receptai“. Jo gabaliuką su pienu skanaus vaikai, o su kava – suaugusieji. 

Grikius įprasta virti ir skanauti jų košės – be priedų ar su jais. Kai kas įsigudrina iš grikių kruopų kepti ir kotletukus, taip pat ir grikių miltai pastaruoju metu populiarėja. Mėgstantiems šias maistingas kruopas verta pasidomėti ir senaisiais lietuviškais receptais, pavyzdžiui, išbandykite sotų grikių apkepą, koks kepamas Dzūkijoje, kur grikiai visada gerai derėjo.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Tarkė – senas geras primirštas patiekalas. Sotus, neįmantrus, paprastai pagaminamas, tinkantis atvėsus orams, kai bulviakasis prieš kelias savaites baigtas ir gamta ruošiasi žiemos miegui. Lietuvoje dažniausiai valgytas vakarienei. Turbūt tai nėra sveikuoliškas patiekalas, bet juk kartais taip norisi ko nors stipresnio.

Mėgstamą varškės apkepo receptą turi beveik kiekvieni namai, tačiau kodėl šio patiekalo nepaįvairinus netikėtais priedais? Siūlome išsikepti puikiai rudeniui tinkantį apkepą su obuoliais ir morkomis. Idealiai tiks lengvai vakarienei ar savaitgalio pusryčiams.

Vakarienei siūlome išsivirti sriubos, kuri pasotins ir apgaubs jaukumu. Ypatingų ingredientų neprireiks, sriuba paprastutė, tačiau skani.

Kartais prisiminti senuosius patiekalus visai smagu, vienas tokių – mieliniai pyragėliai su dešrelėmis. Tikrai patiks ir šiuolaikiniams vaikams, skirkite laiko, iškepkite ir pamatysite! O dešreles galite išsirinkti žymiai kokybiškesnes nei „anais laikais“.

Ieva Šidlaitė (knyga „Natūralus rauginimas“): Rauginti tinka kieti, sultingi, rūgštūs rudeniniai obuoliai, ypač antaniniai. Tokius obuolius senoliai raugdami kopūstus dėdavo į statinės dugną, o vėliau suvalgydavo. Turbūt obuoliai, dedami į kopūstus, paskatindavo rūgimą, nes juose daugiau cukraus nei kopūstuose. Galima užsiraugti ir vien obuolių – jie labai skanūs su paukštiena ar paštetu.

Ieva Šidlaitė/knyga „Natūralus rauginimas“: Senovėje vienoje statinėje raugdavo įvairiai pjaustytus kopūstus. Į apačią dėdavo nesmulkintas galvas, ant jų – perpjautas per pusę ar ketvirčiuotas, viršuje smulkiai pjaustytus kopūstus. Pradėdavo valgyti nuo viršaus – pirmiausia smulkius kopūstus, kurie greičiau rūgsta ir trumpiau laikosi. Vėliausiai suvalgydavo nepjaustytas galvas, jos rūgsta ilgiausiai ir puikiai išsilaiko iki pavasario.

Bulvė daugeliui atrodo kasdienė daržovė, labiausiai tinkama kugeliui ir cepelinams. Visai nebūtinai, tikina šefas, kulinarinių knygų autorius Paulius Strasevičius, iš bulvių galima paruošti elegantiškų ir gardžių užkandžių. Išbandykite receptą iš jo knygos „Vieno kąsnio užkandžiai“.

Namai pakvips lietuviško miško gėrybėmis, jeigu išbandysite pyrago, įdaryto grybais, receptą. Šis kepinys – puikus būdas sočiai ir skaniai pavalgyti bei nustebinti ne tik namiškius, bet ir svečius. 

Renata Ničajienė (tinklaraštis sezoninėvirtuvė.lt):  Šis varškės pyragas labai skanus ir sotus, kiek primenantis prabangų varškės apkepą. Jis, kaip ir visi varškės kepiniai, labai tinka artėjančioms Velykoms. Jei turite galimybę, pyragą gaminkite iš riebios ir sausos kaimiškos varškės. Pyragui daugiau skonio suteiks apelsinų žievelių cukatos ir rome brandintos razinos, taip pat nostalgija dvelkiantis trafaretinis papuošimas, panaudojant seną močiutės nertą servetėlę.

Šiems maltinukams rekomenduojama pirkti gryną vištienos krūtinėlę ir patiems ją sumalti.

Nors blynai vadinami vienu iš greitų naminių patiekalų, mieliniams tai negalioja – kol tokių blynų tešla pakils, teks luktelėti. Tačiau tą laukimą atpirks rezultatas, nes rūgštesniais obuoliais pagardinti, cukraus pudra pabarstyti (kartais tikrai galima!) blynai nepaprastai gardūs!

Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Šie varškėtukai mane ir mano kiemo bei mokyklos draugus valgydino turbūt dar seniau, nei 2004 metai. Močiutės su meile kepti, į pamokas išlydėdavę ir kaskart vis skanesni. Dar ir dabar prieš lankydama močiutę dažnai paskambinu paprašyti šito gėrio ir neįsivaizduoju kaip įmanoma būtų suvalgyti tik vieną (močiutė kepa dvigubai didesnius).

Miško žvėrys: Kartais norisi tik pasiduoti švelniai melancholijai ir iš receptų sąsiuvinio išsitraukti tokį daugel sykių išmėgintą, nerūpestingas pradines klases primenantį receptą.

Šios juostos man – tikrų tikriausias senųjų bandelinių atributas, kurį tiesiog gera triaukšti gurkšnojant arbatą.

Strelkabelka.lt: Šiuos šaltibarščius su varške skolinuosi iš Nijolės Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo“. Su pakeitimais, aišku. Kiekius galite drąsiai keisti – pilkit daugiau pieno, jei mėgstat skysčiau, dėkit daugiau/mažiau burokėlių. Agurkai čia irgi visai nepamaišytų.

Norintiems paskanauti šio to visai neįprasto, rekomenduojama išbandyti tradicinio žemaitiško šmakalo – rūgpienio sriubos su silke – receptą.