Grūdeliai ir vanduo – paprastam garstyčių padažui pagaminti užtenka vos dviejų ingredientų. Visi kiti produktai – skonio ir išmonės reikalas.
Harisa – aštrus prieskoningas padažas. Šio ugnimi alsuojančio padažo tėvyne laikomas Tunisas, bet jis plačiai paplitęs ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse bei Pietvakarių Azijoje.
Ruošdami harisą vieni paprikas parūko, kiti kepa, bet dažniausiai naudojami džiovinti pipiriukai. Pageidautina – kelių aštrumo lygių rinkinys.
Tradicinė gruziniška adžika gaminama tik iš saldžiųjų bei aitriųjų paprikų, česnako, graikinių riešutų ir gausaus prieskonių mišinio. Tačiau kiekviena tauta, be to, ir kiekviena šeimininkė, turi savitą šio pagardo variantą. Paprikos dažnai papildomos kitomis sezoninėmis daržovėmis: pomidorais, morkomis, svogūnais ar obuoliais.
Strelkabelka.lt: Jei mėgstate dūmo kvapą, šitas variantas gali pasirodyti visai vertas jūsų dėmesio. Juk rūkyta paprika yra oi, kaip gerai. Svarbu jos nepadauginti, priešingu atveju užgoš viską. Aišku, prie tradicinių blynų ar vaflių džemas netiks, bet puikiai tiks prie naminių mėsainių su jautiena ar kalakutiena, prie kiaušinių – skystų arscrambled, prie sūrio – ypač čederio. Ir, aišku, prie karštų sūrio sumuštinių.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Padažas sambal – neatsiejama Indonezijos kulinarinio peizažo dalis. Šiame salyne jo yra daugiau nei 300 receptų. Pagrindinė padažo dalis yra aitrieji čili pipirai ir Indonezijoje jį rasi ant bet kurio stalo – kaip pas mus druską ar juoduosius pipirus. Sambal taip pat mėgstamas Malaizijoje, Šri Lankoje, Brunėjuje ir Singapūre. Kaip buvusios kolonijos paveldas šis aštrumynas žinomas ir Nyderlanduose.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Kai aplink sirpsta trešnės ir slyvos, pabandykim iš jų pasigaminti kažką panašaus į čatnį. Arba aštroką trešnių bei slyvų uogienę lietuviškai su žiupsniu egzotikos. Tinka ji prie visko – mėsų, žuvies, sūrių ar tiesiog kabinti šaukštais iš stiklainio, kai niekas nemato.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Genujiečiai norėtų, kad pasaulis atrastų tikrą genujietišką pesto padažą, o žalių erzacų nevadintų „pesto“. Šis receptas – kaip tik su tikru genujietišku pesto.
Saldžiu, tąsiu, kvapniu produktu gardinama arbata, skrebučiai, blynai. Jei nė sykio nevirėte šio skanėsto, siūlome jums klasikinį receptą.
Dangira Šimašiutė (knyga „Prancūzijos virtuvė“): Ridikų gumbus atskyrus nuo lapų, jie nesuminkštės. Ir šiaip tai galioja visoms gumbinėms daržovėms – morkoms, burokėliams, ropėms: lapus geriau pašalinti dar prieš dedant tokias daržoves į šaldytuvą. Tik man niekaip nekyla ranka tuos lapus mesti lauk. Tad aš iš jų verdu sriubą arba darau pesto padažą, šiandien – būtent iš ridikų lapų.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Nepakeičiamas ingredientas, kurio visada verta turėti šaldytuve pavasarį – tai meškinių česnakų pesto padažas! Greitai vakarienei džiaugsitės pasta su šiuo skaisčiai žaliu riešutiniu česnakiniu pagardu! Jis taip pat tiks paskaninti orkaitėje keptas daržoves ar mėsos bei žuvies patiekalus.
Improvizacija itališkojo pesto padažo tema gali tapti originaliu kasdienio ar šventinio stalo priedu.
Tirštas, malonaus česnakinio skonio, puikiai derantis su tradicinėmis daržovių mišrainėmis, salotomis.
Greitai pagaminamas, tačiau sveikesnis pagardas iš lietuviams puikiai pažįstamų linų sėmenų.
Šis sotus pagardas praturtins kasdienį ar Velykų stalą, tradiciniams patiekalams suteikdami papildomų skonių.
Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!
Šis salotų padažas ypatingas tuo, kad viena jo sudedamųjų dalių – granatų melasa. Ji saldžiarūgštė, su charakteringu vos aitriu vaisių prieskoniu. Daugeliu atvejų galite pakeisti ja balzaminį actą, citrinų sultis. Išbandykite su mėgstamomis žalėsių salotomis.