Receptai pagal kategoriją „Prancūzų“ 2 puslapis

Receptas išties nesudėtingas, tad patikrinkite, ar turite reikiamų produktų, ir kepkite nė nedvejodami.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Patiekalai iš cukinijos lengvai pagaminami. Kaip ir šis receptas – gavau jį iš Prancūzijoje gyvenančios giminaitės ponios Chantal. Gero apetito – cukinijų dabar netrūksta.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Beveik kiekvieną tartą galima patiekti šiltą arba visai atvėsusia, tad tai yra praktiškas patiekalas skanauti ne tik namuose, bet ir gamtoje. Aš šia gaivia cukinijų tarta mėgavausi gamtoje. Dėl praktiškumo išsivežiau ją su visa kepimo forma, žali medžių lapai atstojo lėkštutes, o stalo įrankių tartai šiaip ar taip, vargu, ar reikia.

Šių minkštučių, citrinomis ir medumi kvepiančių pyragėlių receptą siūlo tinklaraščio „Penktadienio desertas“ kūrėja Kotryna Starkienė.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Tikriausiai žiūrite į kepinius, kurie labiau panašūs į bandutes nei į pyragaičius, ir klausiate savęs, kodėl gi jie karališki? O vadinu juos karališkais tik todėl, kad ruošiau pritaikydama prancūziško Trijų Karalių pyrago receptą. Tokį pyragą Prancūzijos kepyklėlėse jūs išvysite kasmet nuo gruodžio vidurio iki sausio antros pusės.

Tai klasikinis prancūzų patiekalas „coq au vin“, šiek tiek modifikuotas vieno žymiausių pasaulio  šefų. Kalbant visai paprastai, tai vištiena su daržovėmis, troškinta vyne, recepte figūruoja dar ir konjakas. 

Šokoladas saldina gyvenimą, kelia nuotaiką, o karštas dar ir šiek tiek sušildo. Pasimėgaukite šiuo skanėstu, paruoštu taip, kaip tą daro paryžiečiai – receptu dalijasi gyvenimu Prancūzijos sostinėje besimėgaujantis kulinaras ir knygų autorius amerikietis Davidas Lebovitzas.

Autentišku pyrago receptu dalijasi Thierry Lauvray, jau ne vienus metus Lietuvoje gyvenantis prancūzas, įkūręs sėkmingai veikiantį savo vardo kepyklėlių tinklą ir lepinantis gardžių kepinių trokštančius lietuvius.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nors soka („socca“) yra labai populiarus Nicos regiono patiekalas, specialiai nedėjau šio recepto į savo knygą „Prancūzijos virtuvė“. Manau, kad pajusti tikrą „soccos“ skonį galima tik paragavus jos dar karštos, ką tik ištrauktos iš atviros ugnies krosnies viename iš turgelių po šilta Pietų Prancūzijos saule. Taigi, autentišką „socca“ rasite tik čia, o ne tokią autentišką, bet taip pat labai gardžią galima paruošti ir savo virtuvėje.

Gali būti, kad šių dailiai atrodančių biskvitinių pyragėlių nuotraukomis gėrėjotės „Instagram“ tinkle, o gal pamenate juos iš Marselio Prusto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“. Jei suklusote, kuo jau jie tokie ypatingi, pasiduokite šiam smalsumui ir pagaliau išsikepkite madlenų patys!

Pyragas gali būti ne tik saldus, bet ir sodrus, pikantiškas, tiksiantis kaip originalus užkandis. 

Miško žvėrys:Yra begalės šio pyrago versijų, aš savo receptą parsivežiau iš Prancūzijos ir nuo jo prasidėjo mano meilė prancūziškai virtuvei. Pyragas nesudėtingas, greitai paruošiamas ir labai skanus. Visuomet kepu dvigubą normą!

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Keksai yra tokie pat praktiški kepiniai, kaip ir keksiukai – greitai paruošiami ir nejautrūs kulinariniams tikslumams. Tešla pagaminta akimirksniu, o ir pats pyragas netrukus tampa tinkamas ragauti. O tas kvapas!

Šis apkepas Prancūzijoje paprastai ruošiamas kaip garnyras, tačiau tiems, kam užtenka bulvių suteikiamo sotumo, jis gali tapti savarankišku patiekalu.

Labai paprastas receptas – ir savo ingredientais, ir paruošimu, taip pat jis patiks taupiems žmonėms, nes sudėtinės dalys atsieis nedaug. Tiesa, netaupykite patiekalo kitai dienai – jis skaniausias ką tik paruoštas.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Iškepus su pomidorais bei lengva medaus nata ožkų sūris sūris tampa itin gero skonio – visai nesijaučia ir neįprasto kvapo, tai lyg mums taip gerai žinoma varškė su nauju prieskoniu. Na, o jeigu jūs visai nusistatę prieš ožkų pieno sūrį, naudokite tiesiog gerą, riebią varškę, neabejoju, kad tarta taip pat bus labai vykusi.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Genialumas kartais slypi paprastume. Kaip štai šis pyragas: paprastutis, bet drėgnas biskvitas ir jo saldumą atsverianti abrikosų rūgštelė – nepakartojama ir drauge labai paprasta kombinacija. O kad ši skonių simfonija būtų užbaigta iki galo, patiekite pyragą dar truputį šiltą, su vaniliniais ledais.

„Ratatouille“ patogiausia kepti orkaitėje, labai plonais griežinėliais supjausčius ir suguldžius visas jam reikalingas daržoves į neaukštą kepimo indą. Tos daržovės – tai vėlyvos vasaros ir ankstyvo rudens žvaigždės – cukinijos, pomidorai, paprikos, baklažanai. Dar reikia skardinės konservuotų pomidorų, svogūno, česnako ir prieskonių. 

Tai puikus patiekalas vakarienei, kurį gali lydėti lengvos salotos, o kitą dieną atšalęs pyrago gabaliukas taps puikiais priešpiečiais ar net pietumis. Jau nekalbant apie tai, kad toks pyragas gali tapti didžiausia pikniko staigmena. Šįsyk išbandykite prancūzišką klasiką – kišą su žalumynais, porais ir cukinija.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nesaldus pyragas, turbūt, yra viena paprasčiausių ir efektingiausių užkandžio formų. Paprastai juos paruošti nesudėtinga ir neužtrunka daug laiko. Tokius pyragus labai lengva transportuoti, kai ruošiamės į gamtą ar norime ką nors nusinešti pas draugus. Jie visada papuošia net patį įmantriausią vaišių stalą ir, svarbiausia, visiems patinka. Na, gerai, būkime relistais, – beveik visiems.