Net ir šiais laikais, kai tortų, pyragų ir kitų saldumynų pasirinkimas didžiulis, lietuviai ir toliau mielai renkasi nostalgiją keliantį vyniotinį. Jo galima ne tik nesunkiai nusipirkti, bet ir paruošti namuose. Pasigaminti namuose „Kuršėnų“ vyniotinį nėra sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šeimininkė turi savo gudrybių, kaip desertą paruošti kuo skanesnį, tačiau gaminant šį vyniotinį svarbiausia mokėti tinkamai išplakti baltymus, neperkepti biskvito ir neišlydyti sviesto.
Strelkabelka.lt: Šis laiko patikrintas varškės pyragas keptas jau n kartų ir visokiausiomis progoms. Ar tiesiog be progų, nes to norėjosi. Išbandykite ir jūs!
Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Vieniems gira – prisiminimuose likusios geltonos statinės ant ratų, kitiems – saldus gėrimas plastikiniame butelyje, tretiems – ąsotis ant šventinio stalo. Pastariesiems ir skirtas šis receptas.
Įsigykite kokybiškos šviežios mėsos, pasirinkite mėgstamą garnyrą ir pradžiuginkite namiškius bei svečius.
Strelkabelka.lt: Tai puikus keksas, kuriame razinas galite pakeisti kitais džiovintais vaisiais – spanguolėmis ar vyšniomis. Galite dar pridėti graikinių riešutų ar šokolado gabaliukų. Taip pat galite padalyti tešlą į dvi dalis. Ir į vieną dalį įmaišyti natūralios kakavos – bus marmurinis keksas. Jei įpilsite mėtų ekstrakto – iš viso gausite fantastišką keksą.
Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!
Vytaras Radzevičius: Sklindžių, paplotėlių, blynų, krepų ir visokių panašių patiekalų rasite visame pasaulyje. Ne išimtis ir Karibų regionas, kur dominuoja kreolų virtuvė. O pagal jums pristatomą receptą kepami sklindžiai populiarūs Antilų salose.
Suomiškas blynas, lengvai paruošiamas ir šiek tiek neįprastas, nes jis kepamas orkaitėje. Patiekalas puikiai tiks didelei šeimai, nes iškart paruošite vieną didelę porciją visiems išalkusiems.
Šie blyneliai yra pavadinti Austrijos imperatoriaus bei Vengrijos karaliaus Pranciškaus Juozapo I garbei. Kaiserchmarrn blynelius pats imperatorius tiesiog dievino.
Bananais, kokosų drožlėmis ir migdolų pienu pagardinti blyneliai dvelkia egzotika, išbandykite!
Rusiški blyneliai gali būti įdaryti mėsa, sūriu, kumpiu ar grybais, patiekti su kondensuotu pienu, džemu, įvairiomis sėklomis bei medumi. Svarbiausia, kad blynai būtų dideli ir purūs.
Nors šie blyneliai panašūs į įprastus lietinius, tačiau jų tešla kiek tirštesnė, o patys blynai – stulbinančiai sotūs. Norint išsikepti šių blynų, ypač svarbi nelimpanti keptuvė, nes kepant aliejaus naudojama minimaliai.
Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Nesu nė vienos dietos šalininkė, tačiau visuomet, jei tik įmanoma, renkuosi sveikesnį, natūralesnį ir kuo įvairesnį maistą. Ir jei tik yra galimybė paeksperimentuoti su dar nemėgintais produktais, paprastai tokios progos nepraleidžiu. Tad jei ir jūs iki šiol blynus kepėte tik iš miltų, kiaušinių ir pieno ar vandens mišinio, pamėginkite visiškai kitokią jų sudėtį. Sudėtį, kurioje miltų nėra nė grūdelio. Užgavėnių antradienis tokiems pabandymams – pati geriausia proga.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).