Receptai pagal kategoriją „Vakarėlis“ 29 puslapis

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!

Jurga ir Paulius Jurkevičius: Nevirtas, o lengvai pakeptas kalmaras mums atiduos gerą porciją baltymų (74 proc.) ir gerų omega 3 riebalų (23 proc.) Atiduos ir fosforo, kalio, vitaminų E, A užtaisą. Už smagų vardą šis galvakojis turėtų būti dėkingas graikams. Jie įžiūrėjo kalmaro formoje ką? Rašiklinę, dėklą pieštukams. Be to, kalmaras, kaip ir sepija, turi rašalo. Puiku, vadinasi, tai yra „calamos“ – rašalinė.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotas – šiaurės Italijos patiekalas. Ten žmonės niekur neskuba, viską daro lėtai ir kruopščiai. Jeigu norite, kad jūsų ryžiai taptų rizoto, o ne ryžių koše, teks panaudoti slaptą ingredientą – kantrybę. Teks pilti sultinį, maišyti, vėl pilti sultinį ir vėl maišyti. Kiek minučių? Priklausys nuo viryklės, nuo puodo, nuo ryžių, bet tikras rizotas reikalauja 20 minučių intensyvios kulinarinės veiklos.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Midijas norisi išvirti, pagardinti grietinėle, sausu vynu, parmezanu, puokšte egzotiškų prieskonių? Visai tai galima padaryti. Tik nepamirškite: kuo daugiau panaudosite ingredientų ir pagardų, tuo mažiau jausite gaivaus jūros aromato ir skonio. Gerai paruoštos midijos bus lengvai sūrios. Taip ir turėtų būti.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Gaminti šukutes be galo paprasta, o ir užtruksite vos kelias minutes, tad pravartu viską būti pasiruošus iš anksto. Prieš gamindami šukutes nuplaukite ir kuo geriau nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Druską ir pipirus barstykite prieš pat dėdami jas į keptuvę, antraip šukutės bus pernelyg sausos. Kepkite šias jūrų gėrybes gerai įkaitintuose riebaluose, vos pusantros minutės kiekvieną pusę.

Vytaras Radzevičius: Sklindžių, paplotėlių, blynų, krepų ir visokių panašių patiekalų rasite visame pasaulyje. Ne išimtis ir Karibų regionas, kur dominuoja kreolų virtuvė. O pagal jums pristatomą receptą kepami sklindžiai populiarūs Antilų salose.

Maži kukuliai ant medinių iešmelių, puikus užkandis, kai norisi įdomiau patiekti maistą ar pavaišinti svečius.

Tradiciniai iš Austrijos kilę Linco sausainiai, populiarūs ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Šis kepinys idealiai tinka šventei – sausainiai žaismingi, tačiau ir prabangūs, o jų skonis užburiantis. Tiesa, tenka pripažinti, jog darbo su jais nemažai – prireiks ir kantrybės, ir laiko

Julija Steponavičiūtė (tinklaraštis kitchenJulie): Šie sausainiai su charakteriu, mat į tešlą įmaišyta aitraus imbiero cukatų, graikinių riešutų bei įvairių sėklų. Išsikepkit, kas žino, gal susidraugausite?!

Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.

Vilniuje veikiančio restorano „Salvete City“ šefu italu Antonio Serra kviečia pasigaminti užkandį iš aštuonkojo, grietinės ir kelių rūšių žaliųjų daržovių. Jei nustebote dėl aštuonkojo ir grietinės derinio, būkita ramūs – šefo sumanytas derinys išties puikus. Švelnus baltaisiais pipirais paskanintos grietinės rūgštumas puikiai dera su aštuonkojo gabalėliais ir šviežiomis bei trumpai apvirtomis daržovėmis.  

Šį greitai paruošiamą marinatą sudaro nemažai sudedamųjų dalių, tačiau pirmu smuiku groja granatų melasa. Išbandykite jį marinuodami mėgstamą raudoną mėsą. 

Šie sausainiai lengvai pagaminami, gardūs ir lengvučiai. Sausainių receptas atkeliavo iš knygos „The Cardamom Trail“, kurios autorė – Indijoje gimusi, o šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Chetna Makan, sėkmingai pasirodžiusi britų TV šou-konkurse „The Great British Bake Off“. Jie rekomenduojami visiems, kam patinka naminiai kepiniai, nustebinantys įdomiais deriniais ir šiltais egzotiškais prieskoniais. 

Jei dvejojate, kaip skaniai paruošti triušieną ir ieškote, šis receptas – idealus. Ypatingas jo ingredientas – medus, šiam ragu suteikia įdomaus papildomo skonio bei kvapo, o morkos ir svogūnai tampa gardžiu priedu prie mėsos. ​​

Tinka vištienai, kiaulienai, jautienai ir tofu.

Ryškus marinatas su charakteriu tinka vištienai, kiaulienai, o idealiausiai – jautienai  marinuoti. 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).

Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.

Šie itališki sausainiai, nėra išvaizdūs, tačiau labai skanūs! Itališkai jie taip ir vadinasi – brutti ma buoni, tai yra bjaurūs/negražūs, bet skanūs. Savo išvaizda jie kiek primena neaiškias rupaus smėlio ar žvyro krūveles (priklaisomai nuo to, kiek smulkiai sumalti riešutai), tačiau užtenka atsikąsti tokio kepinuko ir darsyk supranti, kad ne visi geri dalykai šiame pasaulyje būtinai gražiai atrodo... Pagaliau, dar viena puiki šių sausainių savybė – jiems reikia vos kelių produktų.