Nors pica nėra laikoma pusryčių patiekalu, tačiau, radus tinkamus ingredientus, ji puikiai tiks ir rytui. Pusryčiams galite pasigaminti ne tik skanios, bet ir sveikos picos iš morkų. Pakeiskite klasikinius ingredientus šiomis daržovėmis ir būsite nustebinti rezultatu.
Šis receptas – iš knygos „Prie stalo su rašytoju. Patiekalai, įkvėpti mėgstamų knygų“. Jos autorės Giedrė Barauskienė ir Rasa Derenčienė siūlo pasigaminti patiekalų, kuriais herojai mėgaujasi žinomuose literatūros kūriniuose. Šią sriubą įkvėpė Kobo Abe romanas „Moteris smėlynuose“.
Miško žvėrys: Šias gaivias salotas galite ruošti tiek su smulkiu, tiek su perliniu kuskusu – tiesiog žiūrėkite, kokio turite spintelėse. Jei nemėgstate cukinijų, keiskite jas šviežiu ilgavaisiu agurku, žinoma, jo apkepti nereikia, tad reikės mažiau aliejaus. Tokiu atveju migdolus galite keisti konservuotais arba orkaitėje keptais avinžirniais, kurie geriau derės prie agurkų. Ir niekada nepakenks žiupsnis aitriųjų paprikų dribsnių!
Iš makaronų tešlos suksime ritinėlius, įdaro prieš tai nereikės ilgai troškinti, o padažas-patalas suteiks būtinos pomidorų rūgštelės.
Vytaras Radzevičius (“Pasaulio puodai”): Chorizo gabaliukų dedama į daugybę ispaniškų patiekalų. Vietoj šios dešros galima naudoti ir bet kurią kitą aštresnio skonio dešrą. Siūlomos sriubos receptas yra itin paprastas ir lengvai bei greitai pagaminamas – tereikia didesnėje parduotuvėje nusipirkti chorizo dešros.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Labai mėgstu paprastus bulvinius blynus, bet taip pat mėgstu įvairovę. Šįkart bulves sumaišiau su moliūgais ir nepasigailėjau. Saldžiai aromatingi, sotūs ir gardūs blynai praskaidrins net ir labiausiai darganotą žiemos vakarą – ne tik savo skoniu, bet ir saulėta spalva.
Jei tik turite virtos vištienos (tiks ir kepta, ir nebūtinai specialiai ruošta, bet likučiai), labai greitai pasigaminsite lengvų, gaivių, tačiau ir pasotinančių salotų.
Lietinius blynelius pagaminti labai paprasta ir, jei teisingai kepami, jie gaunasi labai plonyčiai, su apskrudusiais krašteliais bei gardžiai kvepiantys.
Išvirti skanią sriubą nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes bet kokia smulkmena gali ją sugadinti. Pavyzdžiui, sriubos skonis priklauso ir nuo to, kokiame puode ją verdate ir kokiu šaukštu maišote.
Paukštiena, palyginus su kitais mėsos patiekalais, gana greitai ir lengvai pagaminama, todėl ruošiantis kokiai progai nereikės gaišti laiko virtuvėje, tik retkarčiais užmesti akį į orkaitę.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Generolo Tso vištiena – tai patiekalas, kurį rasite bene kiekvieno Niujorko kinų restorano meniu. Nežinia, kiek realybėje šis maistas turi bendro su garsiu Kinijos generolu, tačiau sakoma, kad regionas, iš kurio kilęs generolas Tso, nė negirdėjęs apie tokį patiekalą.
Prašmatnaus patiekalo paruošimas pareikalaus šiek tiek laiko, tačiau rezultatas tikrai atpirks laukimą. Ypač tinka šventėms ar ypatingoms progoms.
Avinžirniai ne tik gerina medžiagų apykaitą, bet ir suteikia energijos. Jie gali būti naudojami įvairių patiekalų gamybai: sriuboms, troškiniams, užkandžiams, salotoms ir netgi desertams gaminti. Tik jų gamyba pareikalaus daugiau laiko, nes, prieš gaminant avinžirnius, juos būtina išmirkyti vandenyje.
Žuvis itin naudinga mūsų sveikatai, tačiau ją svarbu išsirinkti šviežią ir kokybišką, pasigaminti sveiką garnyrą, vengti riebių padažų ir žuvį gardinti labiausiai tam tinkamais prieskoniais: juodaisiais ir baltaisiais pipirais, saldžiąja paprika, bazilikais, kalendra, čiobreliais, petražolėmis ar įvairiais mišiniais su citrina
Greitai paruošiamos, gaivios ir lengvos salotos.
Kai žvarbu ir pilka, puikiai sušildo vištienos sriuba. Dar geriau, kai ji praturtinta egzotiškais skoniais ir aromatais. Pavyzdžiui, tokia, kokios receptą galima rasti knygoje „Prie stalo su rašytoju. Patiekalai, įkvėpti mėgstamų knygų“.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Dorada yra jūrinis karosas, pakrikštytas ispanišku aukso vardu „dorado“ – dėl tarp žuvies akių esančios auksinės juostelės. Dar romėnų laikais dorada buvo auginama ir dirbtiniu būdu, veisiant jas baseinuose ar prūduose su jūros vandeniu. Apie 1982-uosius metus Europoje dorados vėl pradėtos auginti dirbtiniu būdu, o sugriuvus sovietinei blogio imperijai, ši žuvis tapo dažna viešnia ir ant lietuvių stalo.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nors soka („socca“) yra labai populiarus Nicos regiono patiekalas, specialiai nedėjau šio recepto į savo knygą „Prancūzijos virtuvė“. Manau, kad pajusti tikrą „soccos“ skonį galima tik paragavus jos dar karštos, ką tik ištrauktos iš atviros ugnies krosnies viename iš turgelių po šilta Pietų Prancūzijos saule. Taigi, autentišką „socca“ rasite tik čia, o ne tokią autentišką, bet taip pat labai gardžią galima paruošti ir savo virtuvėje.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Turėkit kantrybės, apsipraskit su nauju ingredientu ir netrukus pajusite, kiek jis jums patinka. Pavyzdžiui, štai šios bananų duonos ragavo jau visai nemažas būrys mano draugų ir niekas nesiskundė dėl grikių miltų. Patikėkit manim, tai tikrai kietas reikalas! Labai tikiuosi, kad šis receptas jus tik paskatins virtuvėje vis išbandyti naujus dalykus.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Kartais net nesusimąstome, iš kokių neįprastų ingredientų galime kepti pyragus! Štai šis receptas neįprastas tuo, kad vietoje riebalų jame naudojamas tirštas graikiškas jogurtas, suteikiantis kepiniui drėgnumo ir lengvumo. O didžioji dalis miltų pakeičiama... virtomis bolivinių balandų kruopomis!