Receptai pagal kategoriją „Vakarienei“ 34 puslapis

Dangira Šimašiutė (tinklaraštis „Duok druskos“): Kaip ir žalialapiai kale lapai ar brokoliai, briuseliniai kopūstai yra viena iš superdaržovių, nes juose gausu vitamino C ir K, o drauge ir B grupės vitaminų. Tad pirmyn.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.  

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ieškokite šviežios žuvies. Nes šaldytas tunas tinka kitiems dalykams. Prieš kepimą ir jo metu nesūdykite ir negardinkite nei pipirais, nei druska. Šias gardinimo operacijas atlikite lėkštėje. Tuno skerspjūvyje turėtų likti rausva juostelė. 

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Skonio įvairovės ir šviežumo iš kinų virtuvės neatimsi. Maistas patiekiamas ką tik pagamintas ir dažniausiai termiškai apdorojamas itin trumpai, tačiau aukštoje temperatūroje. Šviežumą apibūdinti gali ir šis pavyzdys – Šanchajaus patiekalas „girtos krevetės“. Prieš valgytoją statomas uždengtas dubuo su alkoholiu kvepiančiu skysčiu. Jį atidengus, skystyje esančios krevetės staiga atgyja ir pradeda duotis po visą akvatoriją – belieka ją pasigauti su lazdelėmis, išsilukštenti ir suvalgyti. Ko gero, šviežiausios krevetės, kokių teko valgyti. Tačiau šis receptas žymiai paprastesnis. 

Ši sriuba soti, šiek tiek pikantiška, tačiau atpažįstamo skonio. Jos recepto autorius – šefas Šarūnas Marčiulaitis iš restorano „The Town“ sostinėje. 

Strelkabelka: Atsitinka taip, kad lieka kiaušinių baltymų. Nėra kur dėti, o išmesti gaila. Galima kept pavlovas, galima kankintis su „macaronsais“, galima kepti „amaretti“ sausainius, galima dar ką nors pasigaminti. Arba galima išsikepti žuvį ir/arba burokėlius druskoje su baltymais. Receptas šį kartą labai paprastas, bet jis tinkamas visiems atvejams – tiek savaitgaliui, tiek kokioms nors progoms.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio  puodai“): Pupusai Salvadore yra nacionalinis patiekalas, kurį rasi bet kur – pas gatvės kepėjas, restoranuose ar šaldytus parduotuvėse. Stebėti, kaip pupusus kepa gatvėje – atskiro aprašymo vertas veiksmas. Atrodo, kad moteriškės buria rankomis tarsi magės: rankose atsiranda gumulėlis tešlos, kuris keliais patapšnojimais virsta dubenėliu, tada jo viduryje įsitaiso įdaras, dubenėlis žaibiškai užsidaro, virsta paplotėliu ir atsiduria ant įkaitintos skardos. Po minutės ragauji pupusą, užkąsdamas curtido – lengvai marinuotais apyaštriais kopūstais.

Strelkabelka: Topinambai, bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai – vadinkit, kaip norit, bet vis tiek didžioji dalis mūsų nežinom, ką veikti su tuo riešutų skonį turinčiu gumbu. Visada galvojau, kad topinambai kartu su ropėmis ir griežčiais yra vegetarų, veganų, žaliavalgių ir šiaip žmonių, kurie už tave geriau maitinasi ir dar, aišku, nepamiršta to pabrėžti, maistas. Buvau įsitikinusi, kad jie yra tinkami tik salotoms. Ir vieną dieną be tikslo sklaidant kulinarinės knygos „Jerusalem“ lapus, mano akys užkliuvo už keptų vištos šlaunelių su topinambais. Reikia išbandyti!

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lietuviai turi patarlę „Grikių košė pati save giria“. Tad šiandien siūlau pabandyti itin paprastą receptą improvizuojant graikiškų salotų ir grikių tema. Gaminau šį patiekalą „Adventur“ turizmo parodoje ir tarp ragaujančių buvo graikas. Sakė, kad skonis atitinka graikišką virtuvę.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Saugokite manikiūrą! Taip, – nes artišokuose yra daug geležies, kalio, fosforo. Jūsų pirštai kaipmat pajuoduos. O ir patys artišokai supjaustyti po pusvalandžio pradės keisti spalvą. Todėl juos tenka „konservuoti“ vandenyje su citrinos sultimis.

Nesaldus pyragas su gaiviomis salotomis šalia – puikus patiekalas, tiksiantis ir pietums, ir vakarienei, o likusį gabaliuką kitą dieną įsidėkite į pietų dėžutę. Nei lašiša, nei paruošta sluoksniuota tešla nėra kaprizingi produktai, tad daugiausia darbo šįkart pareikalaus pyrago formavimas. Tačiau niekas nepriekaištaus, jei kepsite paprasčiausią keturkampį pyragą – bent jau skonis nenukentės!

Vytaras Radzevičius: Geriausia, kai pyragą pasigamini pats. Jokios egzotikos, daug galimybių improvizuoti ir puikus pasirinkimas, jei neturite daug laiko ruoštis, o laukiate svečių. Pyragą galite kepti vientisą kepimo formoje arba gaminkite pyragėlius. Gero apetito!

Dangira Šimašiutė (tinklaraštis „Duok druskos“): Pavasaris jau pasibeldė į langus, tad galima atidaryti ir tartų sezoną. Išbandykite šį receptą vakarienei, savaitgalio pietums ar net šventės, vakarėlio proga!

Renata Ničajienė (Sezoninevirtuve.lt): Pamiškėse ir patvorėse jau galvas kelia ir jaunos dilgės. Tai pirmosios šviežios vietinės sezoninės valgomos žolės, kurios turtingos vitaminų, pavasarinės gaivos ir žalumos. Nepraleiskite progos jų paragauti!

Strelkabelka.lt: Šį receptą jau kuris laikas vis įtraukiu į savo valgiaraštį. Neįtikėtina, kaip gerai gali „susigroti“ keli paprasti ingredientai – svogūnas, paprika ir kopūstas. Pagrindui čia tinka bet kokia trapi tešla. Mano šį kartą yra su taukais.

Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Strelkabelka.lt: Šis švediškas apkepas yra tobulas dėl vieno dalyko – jis yra be proto paprastas. Ir, aišku, skanus. Priklausomai nuo jūsų apsukų virtuvėje, jam pagaminti užtenka daugiau mažiau 10 minučių. Na, kepa jis 1 valandą, bet čia jau mums nieko daryt nebereikia. Tobulai tinka savaitgalio pusryčiams, tobulai tinka kaip desertas, tobulai tinka net ir vakarienei.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.