Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šios Vokietijoje garsios šventės Oktoberfest proga pagamintos kopūstų salotos itin tinka į dešrainius, bet dera ir prie kitų mėsiškų patiekalų.
Renata Ničajienė (sezoninėvirtuvė.lt): Tai soti, tiršta ir nepaprastai skani toskanietiška pupelių sriuba su lapiniais kopūstais. Kai prieš kelis metus keliavau po Toskanos regioną buvau nustebusi tuo, kaip labai jie mėgsta ir dažnai savo patiekaluose naudoja pupeles. Tai vienas iš toskanietiškos virtuvės tradicinių ingredientų.
Pasipylus šviežių daržovių gausai, kopūstus kartais kiek nepelnytai pamirštame. Visai be reikalo, nes iš jų galima paruošti skanių, gaivių salotų, pasotinsiančių karštą vasaros dieną, o ir puikiai suskambėsiančių prie kepsnių.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Kolkanonas (angliškai Colcannon, airiškai – cál ceannann, reiškia „baltagalvis kopūstas“) – tradicinis airių virtuvės patiekalas, bulvių košė su mums įprastu kopūstu arba lapiniu kale kopūstu.
Jei domitės sveikos mitybos principais ir net jų laikotės, apie lapinius kopūstus (kale) jums nereikia pasakoti. Tačiau apie itališką pikantišką dešrą (kartais vadinamą ir mėsos kremu) ndują galėjote girdėti tik probėgšmais. Laimė, įsigyti Lietuvoje jos jau nesunku, tačiau ką su ja veikti, žino ne visi. Taigi, siūlome receptą, kuriame puikiai dera makaronai, lapiniai kopūstai ir pikantiškoji dešra iš Italijos.
Tai šviežių kopūstų troškinys su mėsos kukuliais, dar puikiai žinomas kaip „tinginių balandėliai“. Šis patiekalas – tikras išsigelbėjimas, kai norisi pažįstamo skonio, tačiau įgūdžių, laiko (ar pakankamai didelės kopūsto galvos) pritrūksta.
Ieva Šidlaitė/knyga „Natūralus rauginimas“: Senovėje vienoje statinėje raugdavo įvairiai pjaustytus kopūstus. Į apačią dėdavo nesmulkintas galvas, ant jų – perpjautas per pusę ar ketvirčiuotas, viršuje smulkiai pjaustytus kopūstus. Pradėdavo valgyti nuo viršaus – pirmiausia smulkius kopūstus, kurie greičiau rūgsta ir trumpiau laikosi. Vėliausiai suvalgydavo nepjaustytas galvas, jos rūgsta ilgiausiai ir puikiai išsilaiko iki pavasario.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nuo tada, kai lapiniai kopūstai užėmė garbingą vietą mano virtuvėje, tabulėje aš petražoles dažnai pakeičiu būtent šiais lapais. Tai ypač praktiška tada, kai petražolės dar neveši visu savo vasarišku pajėgumu ir aš saugau kiekvieną šio augalo želmenėlį. Mat šioms salotoms reikia daug petražolių – aš turiu omeny tikrai DAUG, bent jau dviejų gerų saujų petražolių šakelių su nuostabiai vešliais lapais.
Labai įdomios, kiek netradicinės salotos su daug prieskonių. Vertos pastangų ir tikrai nustebinsiančios.