Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Jūs tik įsivaizduokite – keli karšti skrebučiai, šaukštas marmelado, kvapni rytinė Earl Grey arbata, didelis laikraštis, Kalėdų nuotaika prie stalo. Tai jaukus ritualas, be kurio sunku įsivaizduoti Angliją. Nors viskas keičiasi, vis dažniau marmeladą keičia koks nors šokoladinis ar riešutų sviestas, pagardintas E priedais.
Miško žvėrys: Šiam pyragui visuomet perku ekologiškus apelsinus, nes naudojamas visas apelsinas su odele. Kuo plonesnė apelsino odelė, tuo mažiau pyrage jausis kartumas. Nors man tas kartumas patinka, tad specialiai tos plonos odelės neieškau. Tuo labiau kad mūsų parduotuvėse dažniausiai būna tik vienos rūšies ekologiški apelsinai. Pyragas labai šokoladinis ir sodrus, tad nedidelio jo pakanka dideliam valgytojų kiekiui. Ir ruduo iškart pasidaro mielesnis!
Gali būti, kad šių dailiai atrodančių biskvitinių pyragėlių nuotraukomis gėrėjotės „Instagram“ tinkle, o gal pamenate juos iš Marselio Prusto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“. Jei suklusote, kuo jau jie tokie ypatingi, pasiduokite šiam smalsumui ir pagaliau išsikepkite madlenų patys!
Pamirškite sausus biskvitus – vos vienas kiek netikėtas ingredientas ir jūsų iškeptas pyragas bus nuostabiai drėgnas, aromatingas. Dar jis kvepės apelsinais, o viską vainikuos paprastutis, bet idealiai tinkantis saldžiarūgštis glajus.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Žodį apelsinai „nusišovėme“ iš olandų kalbos – matyt, kažkada į Lietuvą juos atgabendavo olandų pirkliai. Netikite? Tokia žodžio sandara: „apelsinas“ kilęs iš olandiško appelsien, o šis savo ruožtu sudarytas iš appel – „obuolys“ ir sien (Sina – „Kinija“). Tokia mada kažkada Europoje buvo – vaisius vadinti obuoliais. Panaši, tik itališka, ir žodžio „pomidoras“ kilmė – pomo d’oro, lietuviškai „auksinis obuolys“.
Spalvinga ir švelniai pikantiška sriuba – ne tik skani, bet ir pakelianti nuotaika, sušildanti.
Labai paprastas, tačiau nuostabus patiekalas, varškėčiai, gali kvepėti citrusiniais vaisiais. Ir tam prireiks tik vieno priedo, išbandykite!
FeedMySister.com: Burata yra dieviško skonio sūris, kurio kartą paragavus norisi vėl. Jis panašus į mocarelą, o pagrindinis skirtumas – vidinė konsistencija, kuri yra skystesnė, kremiškesnė. Dažniausiai buratą valgome su druska, šviežiai grūstais pipirais, tyru alyvuogių aliejumi ir šviežia čiabata. Tai tobuliausias būdas jai valgyti, kol... atsivalgysit. O tada prasideda improvizacijos, kurios džiugina gomurį
Puikus pyragas su prieskoniais ir džemu – skanuss ir vėsią, ir saulėtą dieną.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.
Gian Luca Demarco: „Kaip ir visoje Europoje, Italijoje ant kalėdinio stalo karaliauja antis. Ji gali būti gaminama įvairiais būdais, su pačiais įvairiausiais padažais, tačiau būtent apelsinų kvapas man labiausiai asocijuojasi su Šv. Kalėdomis. Būtent tokią antį prisimenu iš savo vaikystės.“
Toks pat receptas, kaip ir skrudintų migdolų (2–4 žingsniai), tik reikia pridėti prieskonių ir pagardų (atliekant 1 žingsnį).