Išbandykite patiekalą, kurio receptu dalinasi kulinaras bei keliautojas Vytaras Radzevičius.
Harisa – aštrus prieskoningas padažas. Šio ugnimi alsuojančio padažo tėvyne laikomas Tunisas, bet jis plačiai paplitęs ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse bei Pietvakarių Azijoje.
Ruošdami harisą vieni paprikas parūko, kiti kepa, bet dažniausiai naudojami džiovinti pipiriukai. Pageidautina – kelių aštrumo lygių rinkinys.
Tradicinė gruziniška adžika gaminama tik iš saldžiųjų bei aitriųjų paprikų, česnako, graikinių riešutų ir gausaus prieskonių mišinio. Tačiau kiekviena tauta, be to, ir kiekviena šeimininkė, turi savitą šio pagardo variantą. Paprikos dažnai papildomos kitomis sezoninėmis daržovėmis: pomidorais, morkomis, svogūnais ar obuoliais.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Jeigu virtuvės šefo kepurė turi šimtą klosčių, reiškia, kad šis magas moka pagaminti kiaušinį šimtu būdų. Ne kiekvienas gali didžiuotis tokiu atributu. Pabandysiu jums padėti, pasiūlydamas šį indonezietišką kiaušinių receptą.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Padažas sambal – neatsiejama Indonezijos kulinarinio peizažo dalis. Šiame salyne jo yra daugiau nei 300 receptų. Pagrindinė padažo dalis yra aitrieji čili pipirai ir Indonezijoje jį rasi ant bet kurio stalo – kaip pas mus druską ar juoduosius pipirus. Sambal taip pat mėgstamas Malaizijoje, Šri Lankoje, Brunėjuje ir Singapūre. Kaip buvusios kolonijos paveldas šis aštrumynas žinomas ir Nyderlanduose.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šį patiekalą nėra sunku pasigaminti, bet nėra lengva pasigaminti idealiai tiksliai. Vienaip ar kitaip – jeigu nemėgstate aštraus maisto, geriau nė nebandykite. Šis patiekalas subalansuotas persivalgiusiems mėsos ir tiems, kurių virškinimo sistema rodo tam tikrus tingėjimo ženklus. Galinga vitamino C ir natūralaus antibiotiko bomba! Ir žinoma, stiprus afrodiziakas (bet valgyti turėtų jis ir ji – abu).
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį. Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.
Puikus patiekalas, kurį smagu ir kepti, ir valgyti. Idealiai tinka vakarėliui ar bet kokiais šventei, ypač, po atviru dangumi.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lengvai marinuoti apyaštriai kopūstai Salvadore patiekiami su pupusais – nacionaliniu patiekalu, kurį rasi bet kur – pas gatvės kepėjas, restoranuose ar šaldytus parduotuvėse.