Itališka - visi receptai

Jei jūsų šeima yra kilusi iš Italijos, nei vienos Kalėdos neapsieina be šių naminių sausainių ir šviežio itališko espreso puodelio. Virtuvės šefas Gian Luca Demarco kviečia šalia tradicinių lietuviškų kepinių šiais išbandyti ir itališkųjų biskočių, kurie paįvairins jūsų šventinį stalą.

Renata Ničajienė (sezoninėvirtuvė.lt): Tai soti, tiršta ir nepaprastai skani toskanietiška pupelių sriuba su lapiniais kopūstais. Kai prieš kelis metus keliavau po Toskanos regioną buvau nustebusi tuo, kaip labai jie mėgsta ir dažnai savo patiekaluose naudoja pupeles. Tai vienas iš toskanietiškos virtuvės tradicinių ingredientų.

Išbandykite nuostabaus itališko užkandžio receptą, kuriuo dalinasi iš šios šalies kilęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco.

Daugelis tautų ruošia įdarytus baklažanus, lietuviai taip pat. Visgi, Vidurio Rytų šalys ir Italija itin puikiai ištobulino šių receptų variacijas. Romoje baklažanai dažniausiai įdaromi mocarela sūriu, o Italijos pietuose – malta mėsa.

Nemažai itališkų patiekalų paruošiami labai greitai, tačiau yra ir tokių, kurie priverčia ilgėliau patrypčioti virtuvėje. Būtent tokį, tikrą itališkos virtuvės klasiką, TV laidoje „Gardu Gardu“ pristatė iš šios šalies kilęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco. 

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): „Ribollita“ skamba lyg koks iš Verdi operos „išlipęs“ personažas, bet iš tiesų yra daržovių sriuba, tirštinta šviesia duona. Savo linksmą vardą ji gavo todėl, kad paprasta daržovių sriuba tradiciškai būdavo patiekiama pašildyta – „re-bouilli“ – drauge su duonos likučiais. Sriuba yra labai tiršta, o pastovėjusi ji man labiau primena košę nei sriubą, bet aš visgi lenkiuosi jos skoniui.

Italai valgo ne tik įvairių formų pastą bei lęšius – jie pripažįsta ir bulves! Tą pademonstravo Lietuvoje gyvenantis šefas italas Gian Luca Demarko.

Gaivus, švelnus, tirpstantis burnoje – būtent toks yra šis kreminis desertas su spanguolių rūgštelės akcentu. 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Neapolyje vietiniai ruošia gana keistą žiemos patiekalą, kurio nevadina nei sriuba, nei makaronais. Pasta su pupelėmis – tai truputį sriuba, o gal ir ne sriuba. Kažkas ties viduriu! Na, ir dar kas tikrai keista ir gerokai prieštarauja itališkiems pastos ruošimo kanonams: pupelės ir pasta verdamos drauge – tame pačiame puode.

Kodėl taip daroma? Paaiškinimas galėtų būti toks: pastos ir pupelių išskirtas virimo metu krakmolas gerai maišosi į tvirtos konsistencijos kremą – padažą, kurį papildo pomidorų pasta ir tarkuotas sūris.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Galite ir netikėti, tačiau patiekalai su pupelėmis Italijoje yra mėgstami ir dievinami labiau už picas. Kampanija, Lacijus, Toskana, Venetas, Abrucas – vidurio Italija žiemą tiesiog gyventi negali be pupelių. Žinoma, kiekvienas regionas ruošia savaip, savaip gardina, nors esmės tai nekeičia.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: „minestrone“ tinka viskas. Faktiškai išeina karštas daržovių kokteilis, kuris tinka tiems, kurie nenori riebalų, bet numalšinti alkį – taip. Tinka ir veganams – jeigu ką...

Paprastai pagaminamas ir labai skanus patiekalas patiks mėgstantiems itališką virtuvę. Jo receptu pasidalino restorano „Graal Club Wine Bar“ Palerme virtuvės šefas Domenico Basile.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis patiekalas turės absoliutų minimumą kalorijų, užtat dovanos skonių ir kvapų jūrą. Apulijos aromatas pasklis jūsų virtuvėje ir kaipmat užsinorėsite į Italiją. Midijos Taranto būdu gali būti valgomos kaip karštas užkandis. Arba kaip pagrindinis patiekalas.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Užkandis ar pagrindinis patiekalas? Galimi abu variantai. Tuzinas įdarytų ir užkeptų midijų savo sotumu lygus vidutinio dydžio griliuotai doradai. Arba troškintam aštuonkojui. Dvi trys tokiu būdu paruoštos midijos taps egzotiška įžanga į rafinuotą jūros gėrybių vakarienę. Kitas „cozze gratinate“ (tarkime teisingai: koze gratinate) patogumas yra tas, kad jas galima valgyti karštas arba kitą dieną – šaltas.

Šis apkepas kilęs iš Neapolio, jis kiek panašus į prancūziškąjį, tačiau išvengiama bulvių pjaustymo plonyčiais griežinėliais. Kaip ir prancūziškąjį „pusbrolį“, jį taip pat galima gardinti įvairiais priedais – pavyzdžiui, riekelėmis pjaustytomis juodosiomis alyvuogėmis.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį. Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.

Strelkabelka.lt: Reikia prisipažinti, kad rizotas iki šiol man tėra „paturbinta“ ryžių košė, kad ir ką italai bešnekėtų apie šį savo patiekalą. Tik vieni būna labiau vykę nei kiti. Tad reikėtų suprasti, kad šis rizotas yra labiau vykęs už kitus. Receptas šiek tiek adaptuotas iš Gary Mehigano knygos „Lantern Cookery Classics“, nes juk burokėliai ir ožkos sūris yra klasika, ar ne?

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Tiems, kurie nemėgsta šviežios, termiškai niekaip neapdorotos mėsos siūlome „karštąjį“ šalto „carpaccio“ variantą. Jis taip pat pakankamai dietiškas: mėsa neplūduriuoja riebiame padaže, jautiena išlaiko savo prigimtinį skonį. Gražgarstės jį paryškina maloniu kartumu, o granapadano tekstūra savo ruožtu „prigesina“ gražgarsčių aitrumą.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Nėra Italijoje šeimos, kurioje nebūtų kepama „crostata“. Su vyšnių, trešnių, figų, slyvų, persikų ir visais kitais įmanomais džemų variantais.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ką mokinukams ketvirtadieniais gamina mamos Romoje? Gamina tradicinį ketvirtadienio patiekalą – gnocchi. Dažniausiai, žinoma, su mėsišku ragu. Bet mes šįsyk gaminsime itališkus bulvinukus įdomiau – su gudriu, pikantiškai kvepiančiu sūriu.