Itališkai - visi receptai 2 puslapis

Pagrindinės šio pyrago sudedamosios dalys – nesaldi sluoksniuota tešla, žalumynai ir kiaušiniai, o kiti priedai įvairuoja. Šįkart vadovaujamės žymaus šefo Yotamo Ottoleghi receptu.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Karštas aštuonkojis nemėgsta kompanijos. Jokių kitų jūros gėrybių, tik jis. Kriauklių – midijų, vongolių, šukučių kompanijoje niekada nenorėtų atsidurti. Jam netrukdo švelnus, šiltas pomidorų padažas ir prabangi Granjano pasta „paccheri“ (it. petukai). 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Aštuonkojo nevirkite, o troškinkite. Verdamas aštuonkojis praranda sodrų jūros aromatą, įgyja vandeningą prieskonį. Bet pernelyg ilgai troškinamas aštuonkojis pradeda ožiuotis: užuot tapęs minkštesnis, dar labiau sukietėja.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Reikia išmokti nelabai gražų žodį. Ir tas itališkas žodis būtų šis – „puttana“ (kekšė). Ir patiekalo pavadinimas – irgi nelabai gražus: „kekšių pasta“. Tačiau tai tikras aromato, skonio ir sveiko maisto koncentratas. Jame įrašyta Viduržemio jūros dietos formulė. Pasta (lėtai džiovinta) – geri angliavandeniai, ančiuviai – omega 3, alyvuogių aliejus – omega 6, pomidorai – likopenas, „peperoncino“ pipiriukas – kapsikumas, plečiantis kraujagysles (ten, kur reikia), česnakas – bakterijų priešas, kaparėliai – antioksidantų (ypač riboflavino) bomba.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Kreivabudės puikiai tinka vietoje baltos mėsos arba žuvies, šie grybai turtingi baltymų, reguliuoja kraujospūdį, negąsdina kalorijomis, o svarbiausiai – skoniu ir sotumu primena mėsą. Šis receptas gali tapti vieno patiekalo pietų variantu.

Tai labai populiarus, lengvai paruošiamas ir gardus užkandis.

Tai labai itališkas užkandis, puikiai tinkantis iškylai gamtoje.

Tai nesudėtingas užkandis, stebinantis ir užburiantis savo skoniu.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Šis tiramisu tortas gali pasirodyti sudėtingas, tačiau jį iškeps net ir mėgėjas, dažnai besisukinėjantis virtuvėje. Visus kraštelių nelygumus uždengs pirktų sausainių dėlionė, o perrištas kaspinu jis gali tapti net šventiška dovana kokia nors proga!

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.  

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Vienąsyk pamatai, kaip oriai miršta tunas, ir kažkaip nebesinori jo kišti į konvekcinę krosnį arba į orkaitę. Norisi pagerbti šią stiprią ir protingą žuvį. Ji to verta.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ravioliai „alla sorrentina“ – tai tikrų tikriausia, trispalvė Italija. Gamindami arba valgydami pasileiskite Luciano Pavarotti atliekamą opusą „Torna a Surriento“: „Nun darme stu turmiento! Torna a Surriento“ – nė nepastebėsite, kaip gims itališkos virtuvės šedevras – paprastas, kvapnus, spalvingas.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Artišokų aktyvioji medžiaga – cinarinas atstato kepenų ląsteles. Todėl Romoje juokaujama: išgėręs per daug vyno, suvalgyk vienu artišoku daugiau. Artišokuose gausu ląstelienos, todėl ši daržovė gana neblogai pasotina, o kalorijų „dovanoja“ mažai – vos 40. Išvada? Moterų maistas...

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Saugokite manikiūrą! Taip, – nes artišokuose yra daug geležies, kalio, fosforo. Jūsų pirštai kaipmat pajuoduos. O ir patys artišokai supjaustyti po pusvalandžio pradės keisti spalvą. Todėl juos tenka „konservuoti“ vandenyje su citrinos sultimis.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: jeigu norite, kad patiekalas būtų itališkas – negailėkite pinigų spagečiams. Ir, žinoma, nelaužykite jų. Jeigu norite, kad spagečiai būtų kieti „al dente“, nukoškite likus pusei minutės iki nurodyto virimo laiko. Pernelyg kruopščiai nepurtykite kiaurasamčio: pastos virimo vanduo yra gėris padažui!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Nekepkite brusketos orkaitėje, nes bus sausainis, o ne brusketa. Jos paviršius turi sugerti padažą, būti saikingai drėgnas. Išbandykite ne tik „ciabattą“.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Siūlome išmokti pasigaminti populiariausią ir labiausiai iškraipomą itališką patiekalą „spaghetti alla carbonara“. Išdrįskite kartą imti ir išbandyti istorinį, originalų, tikrą „alla carbonara“ kodą, kuriame yra tai, kas yra nurodyta šio recepto ingredientų sąraše. Tą vieną kartą tegu negalioja „o man skaniau“, „dėl skonio nesiginčijama“ ir kitos nepagarbos originaliam receptui formulės.

Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.