Nida Degutienė (Nidos receptai): Sako, po švenčių maratono, po ančių ir kalakutų Kalėdoms, po kepsnių Naujiems, žmonės labiausiai pasiilgsta paties paprasčiausio, naminio, nostalgiško maisto. Aš užsigeidžiau būten švediškų kukuliukų. Lygiai tokių, kokius aš skanavau savo pirmosios kelionės į užsienį metu, ir kuriuos jūs tikrai esate valgę (tik namuose pagaminti tikrai kokybiškesni). Būtinai patiekite kukuliukus su padažu, bulvėmis (geriausia bulvių koše, tik ne ta, iš miltelių), bruknių uogiene ir raugintais agurkėliais.
Nors Italijos Apulijos regiono virtuvė neįsivaizduojama be rankomis darytų „orecchiette“ ir „cavatelli“ rūšių makaronų, šaltą žiemą čia neretai stiprinamasi pasigaminus mėsos kukulių su rikota, troškintų su paprikomis.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Karaliaučiaus kukuliai laikytini ir visos Vokietijos kulinariniu paveldu. Tai taip pat patiekalas, kuris komunistų valdymo Rytų Vokietijoje laikais, vengiant bet kokių aliuzijų į Rusijos užimtą Karaliaučių, buvo vadinamas kitaip, be karalių miesto pavadinimo – virti mėsos kukuliai (Kochklopse). Arba juokaujant – revanšistiniai kukuliai (Revanchistenklopse).
Tai gana paprastas, tradicinis patiekalas, tačiau kas kartą jį galima paruošti vis kitaip.