Lengvas patiekalas, kurį siūlome pasiruošti, tiks ir savaitgalio vakarienei, ir įsidėti pietums būsimai darbo dienai.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Mes siūlome paprastą, bet smagų, kupiną vasaros aromatų pastos receptą su ančiuviais. Ir su aitresnio aromato kietuoju „pecorino“ sūriu. Patarimas, kad išeitų gerai: netaupykite pastai, džiovintiems pomidorams ir alyvuogių aliejui. Ir išeis labai gerai.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį. Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Gražgarstės yra karčios, todėl mums jos ir patinka. Ir šis pesto variantas bus lengvai kartus, bet gaivus. Tiesa, gražgarsčių kartumas – nevienodas. Kartais darže užaugintos gražgarstės būna labai karčios, tada galima papildyti bazilikais. Kadangi ši fantazija pesto tema yra ne originalus Genujos receptas, o fantazijos žaismas, galima naudoti ne pušies pinijas, o graikinius riešutus.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Reikia išmokti nelabai gražų žodį. Ir tas itališkas žodis būtų šis – „puttana“ (kekšė). Ir patiekalo pavadinimas – irgi nelabai gražus: „kekšių pasta“. Tačiau tai tikras aromato, skonio ir sveiko maisto koncentratas. Jame įrašyta Viduržemio jūros dietos formulė. Pasta (lėtai džiovinta) – geri angliavandeniai, ančiuviai – omega 3, alyvuogių aliejus – omega 6, pomidorai – likopenas, „peperoncino“ pipiriukas – kapsikumas, plečiantis kraujagysles (ten, kur reikia), česnakas – bakterijų priešas, kaparėliai – antioksidantų (ypač riboflavino) bomba.