Mėsos patiekalas - visi receptai 2 puslapis

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Dar jis vadinamas Bismarko troškiniu, nes pasakojama, kad Otto von Bismarckas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, ypač pamėgo šį patiekalą, kai ilsėjosi Bavarijos kurorte Bad Kisingene. Šio troškinio garbei Rėgeno mieste Bavarijoje vyksta šventė su naktiniais plaukiojimais valtelėmis Rėgeno upėje, karnavaline eisena, muge ir fejerverkais. Šventė vadinama „Pichelsteiner Fest“ ir vyksta nuo 1874 metų. Yra ką švęsti, nes kvapnus, sultingas ir gardus troškinys vilioja iš tolo.

Kai gaminame indiškus patiekalus, atrodo, jog pakvimpa ne tik visi namai, bet ir visa laiptinė, o gal ir visas rajonas! Tai nestebina, nes prieskonių puokštė dažnai būna itin turtinga! Panašiai yra ir šiame recepte – prieskonių reikės nemažai, tačiau visi jie lengvai gaunami Lietuvoje. Tad ryžkitės pakvėpinti namus ir pradžiuginti šeimą ar draugus nuostabiu mėsos patiekalu.

Strelkabelka.lt: Knygoje „Didžioji virėja“ irgi yra net 8 zrazų receptai, kurie dar vadinami riestiniais. Įdarai yra su kiaušiniu, džiūvėsėliais ir kepintai lašinukais, kitas variantas yra su džiovintais baravykais, keptais lašinukais ir svogūnu. O jau lietuviškų zrazų receptas yra su svieste apkeptais svogūnais, džiovintais baravykais, sumaišytais su tarkuota juoda duona. Lenkai zrazus daro su raugintu agurku, keptais svogūnais ir dar įvynioja ir šoninės. Tokį variantą aš ir pasirinkau. Tik be šoninės.

Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Kiaulieną valgau retai, bet būtent šonkauliukai ir plėšyta kiauliena (ang. „pulled pork“) yra mano silpnybės, jei kalbame apie riebias mėsas. Šonkauliukus kepti pati pabandžiau ir išmokau visai neseniai. Bandžiau suprasti, kodėl vis atidėliojau ir taikliausias atsakymas: greičiausiai tai buvo nepasitikėjimas savo žiniomis.

Laura (bulviukose.lt:) Aš iš tų žmonių, kurie mieliau prie kavos suvalgys sumuštinį su rugine duona ir šonine ar lašiniais nei saldaus pyrago gabalą. Šių keptų, riebių ir saldžiasūrių kiaulių uodegų su kava valgyti aišku nerekomenduoju, bet raugintos daržovės, alus ar rūgštesnis vynas čia puikiai derės.

Befstrogenas – klasikinis patiekalas, tačiau šiuolaikinių jo variacijų egzistuoja nemažai. Vieną jų siūlo iš Italijos kilęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco. 

Ir su kokiais tik priedais nekepame vištienos – nuo kmynų ir žolelių iki žaliųjų citrinų ir kokosų pieno. Tačiau britų kulinaras ir knygų autorius Jamie Oliveris siūlo neįprastą receptą – kepti vištą apipylus pienu. Skamba drąsiai, neįprastai, tačiau per tuos keliolika metų nuo tada, kai vienoje Jamie knygų paskelbtas šis receptas, jį išbandžiusieji negailėjo patiekalui pagyrų.

Anties dydis gali būti labai įvairus. Šie ingredientai yra skirti vienam kilogramui. Jei įsigysite antį, sveriančia 3 kilogramus, viską dauginkite iš trijų.

Šis receptas, kurį TV laidoje pristatė virtuvės šefas Gian Luca Demarco, puikiausiai tiktų ir  Kalėdų, ir Naujųjų metų, ir bet kurios kitos šventės stalui. Išbandykite!  

Nida Degutienė (Nidos receptai): Rillettes – taip vadinasi tradicinė riebi prancūziška mėsos užtepėlė – gali būti gaminama iš įvairios mėsos ir gardinama pačiais įvairiausiais priedais – žaliaisiais pipirais, riešutais (ypač pistacijų) ir kitais. Rillettes retas prancūzas gamina namuose pats, nes užsukęs į bet kurią mėsinę gali pasirinkti keleto rūšių jau pagamintos. Rillettes gali ilgai stovėti šaldytuve, nes jas užkonservuoja riebalai, kurių šiame patiekale išties nemažai. Rillettes dažname restorane patiekiamos kaip užkandis, o prancūziškuose namuose švenčių stalas be rillettes tikrai sunkiai įsivaizduojamas.

Atrodytų, klasikos net nereikia tobulinti, tačiau seniems geriems patiekalams kartais galima suteikti papildomų akcentų. Tokiu akcentu šiame žinomo šefo Yotamo Ottolenghi interpretuotame vištienos patiekale tapo traškus įvairiausių sėklų apvalkas. Iškepkite ir įsitikinsite, kaip jis tinka plonyčiams, tačiau sultingiems vištienos gabaliukams.

Kiauliena ir obuoliai – klasikų klasika, rudenį nors sykį verta šiuo deriniu pasimėgauti. Žinoma, labai svarbu, kad kepant mėsa neišsausėtų, o tam padės vienintelė gudrybė – gerai apkepinti mėsą keptuvėje prieš šaunant į orkaitę. Įmantrių produktų taip pat neprireiks, tad pirmyn – ieškome prijuostės ir raitojamės rankoves.

Su kepsniu paprastai nebūna daug vargo, o pamaitinti juo galima nemažą šeimyną ar bičiulių būrį. Tereikia nusipirkti kokybiškos mėsos, parinkti porą priedų, o kol kepsnys kepa, paruošti tinkančių salotų. Šįkart mūsų siūlomas receptas su kiauliena itin paprastas, tačiau skonis maloniai nustebins.

Šį patiekalą Pasaulinės maisto dienos proga pasiūlė tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė Berta Garuckė.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Karaliaučiaus kukuliai laikytini ir visos Vokietijos kulinariniu paveldu. Tai taip pat patiekalas, kuris komunistų valdymo Rytų Vokietijoje laikais, vengiant bet kokių aliuzijų į Rusijos užimtą Karaliaučių, buvo vadinamas kitaip, be karalių miesto pavadinimo – virti mėsos kukuliai (Kochklopse). Arba juokaujant – revanšistiniai kukuliai (Revanchistenklopse).

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šį receptą radau Kanadoje. Šalyje, kurioje persipynė viso pasaulio kulinarinės tradicijos. Receptas itin paprastas, pasigaminsite pietus ar vakarienę per pusvalandį. Tinka ir nelauktiems svečiams. Beje, jį sėkmingai galima ruošti ir ant kepsninės žarijų.

Tai įdomus ir gardus patiekalas, tinkantis net iškilmingesne proga, tačiau privalumas tas, jog vargti jį ruošiant – nereikės!

Šį nekasdienį, šventei tinkantį patiekalą TV laidoje „Gardu Gardu“ pristatė šefas Gian Luca Demarco.

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): „Picadillo“ vardas kilo nuo ispaniško žodžio „picar“, kas pagal šio patiekalo gamybos būdą tiksliausiai būtų versti „smulkiai kapoti“. Gyvendamas Kuboje, Finca Vigia name, savo svečius „picadillo“ mėgo vaišinti amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingway.

Kai turite jautienos, pomidorų bei paprikų, būtų tikra nuodėmė neišsivirti guliašo. Tiršto, kreminio, ne kokio „birzgaliuko“, o ir prireiks jam vos kelių ingredientų, visa kita padarys puodas ir karštis.