Atrodytų, klasikos net nereikia tobulinti, tačiau seniems geriems patiekalams kartais galima suteikti papildomų akcentų. Tokiu akcentu šiame žinomo šefo Yotamo Ottolenghi interpretuotame vištienos patiekale tapo traškus įvairiausių sėklų apvalkas. Iškepkite ir įsitikinsite, kaip jis tinka plonyčiams, tačiau sultingiems vištienos gabaliukams.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šnicelius su malonumu kerta net nevalgūs vaikai, nes jie yra traškūs išorėje, bet minkšti ir sultingi viduje. O jei užsimanytumėte austriškąjį mėsos kepsnį kulinariškai nutransportuoti į Japoniją, jums prireiktų visai nedaug – vos 2 papildomų ingredientų: japoniškų krienų wasabibei panko trupinių. Wasabi, neabejoju, visi pažįstate, nes, aišku, mėgstate sušius. O panko trupiniais aš dažnai keičiu tradiciškus džiūvėsėlius, mat kepant juose apvoliotus kepsnius, šie tampa kur kas traškesni.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Jeigu atsidursite Milane ir užsimanysite paragauti ką nors labai tipiško, jums pasiūlys Milano šnicelį. Pirmasis vadinasi Wiener Schnitzel. Antrasis – cotoletta alla milanese. Jums pasirodys, kad tie smagūs mėsos patiekalai labai panašūs? Nors ir labai panašūs savo skoniu ir išvaizda abu šniceliai vis tik skiriasi. Tipiškai austriškas šnicelis dažniausiai kepamas ant kiaulienos taukų. Milaniečiai savąjį kepsnį gamina ant lydyto sviesto. Kepimo būdas, be abejo, turi nemažos įtakos skoniui. Be to, austriškas kepsnys – šiek tiek plonesnis ir didesnis už itališkąjį giminaitį.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Baklažanų „šniceliai“ – tai arčiausia, kas tik gali būti, šalia tikrojo austriško šnicelio! Jei esate valgę tą plonytį mėsos kepsnį, dar spirgantį ištrauktą iš keptuvės ir bebaigiantį kepti lėkštėje, su nežmoniškai traškia plutele ir dar nežmoniškiau sultingu vidumi, tai žinote, apie ką aš čia dabar kalbu. Su bulvių koše ir su gerai įrūgusiais lietuviškais agurkais – svajonių vakarienė.